Anksčiau ypatingas dėmesys buvo skiriamas vaikų auginimui. Tame dalyvavo visi: tėvai, seneliai ir net valstybė. Lopšelis, darželis, mokykla buvo atidžiai prižiūrimi kitų. Tai privalėjo laikytis visuotinai priimtų taisyklių, kurios nulėmė asmens moralinį ir dvasinį vystymąsi.
Dabar viskas pasikeitė. Nėra jokių privalomų reikalavimų, išsilavinimas pradėjo įgauti tam tikrą leidimą. Socialinė aplinka, kurioje šiandien yra paauglys, diktuoja savo taisykles. Ir jie nepritaria normalios, sveikos visuomenės formavimui. Kyla klausimas, kaip mes galime ateityje matyti savo vaikus dvasiškai ir emociškai sveikus, o svarbiausia socialiai prisitaikiusius šiandieninėje visuomenėje.
Pagrindinis ugdymas, asmenybės auklėjimas, yra nustatomas pirmaisiais gyvenimo metais. Formuojasi jausmai ir įpročiai, charakterio bruožai, kūrybinis mąstymas, emocijos. Šiuo laikotarpiu vaikus auklėja tėvai, kurie turi skirtingas idėjas, koks turėtų būti vaikas. Svarbų vaidmenį atlieka įgimti polinkiai, kuriuos lemia giminaičių genai, susiformavę šimtmečius.
Vaikas auga, eina į darželį, susitinka su kitais vaikais ir pamato, kad jų elgesys skiriasi. Kiekvienas namuose elgiasi taip, kaip anksčiau. Darželyje žaislai yra įprasti, ne visi vaikai supranta, kad jais reikia dalintis su kitais vaikais. Negalite vienas kito įžeisti, jums reikia padėti. Stebėdamas vaikas priima tokį elgesio modelį, kuris jam yra naujas, bando jį pakartoti, nes jam tai yra kitokia patirtis. Tokiais atvejais patartina netoliese esančiam suaugusiajam pasakyti, kad nėra gerai įžeisti, žaislu galima dalytis, padėti draugui. Tačiau šiandien retai kas kišasi į ugdymo procesą, nes daugelis tėvų nereaguoja į pastabą, mano, kad tai nėra taip svarbu. O kai kurie tai vertina labai smarkiai. Tada vaikas eina į mokyklą, jo supratimu susitinka su kitais taisyklių pažeidimais. Taigi socialinė aplinka daro įtaką tolimesnei paauglio raidai. Šiuolaikinio pasaulio raidos dinamika taip pat daro savo pakeitimus.
Dažnai mums pateikiamos įvairios vaiko raidos sistemos, kurios praktikuojamos skirtingose šalyse. Daugelis tėvų pradėjo taikyti tėvystės užsienyje schemas. Visos šios sistemos, tinkamos skirtingoms šalims, negali įsitvirtinti atskiroje valstybėje. Dėl to pažeidžiamos įprasta mūsų protėvių elgesio normos, susiformavusios per metus. Tai kenkia teisingam visuomenės vystymuisi.
Parašyta daugybė knygų ir vadovų apie tai, kaip tinkamai ugdyti jaunąją kartą; teoriškai tai turėtų veikti. Tačiau norint praktiškai šias idėjas paversti realybe, reikalingos tinkamos, socialinės, gyvenimo sąlygos. Mes pradedame susidurti su bendravimo viena su kita problema. Be to, mes negalime izoliuoti žmogaus nuo visuomenės, mūsų gyvenimas yra sutvarkytas taip, kad gyventume komandoje. Konfliktai yra neišvengiami, ką mes matome ir šiandien.
Maždaug 3 metų vaikai žaidžia smėlio dėžėje, motinos juos stebi netoliese. Tarkime, Dima ateina pas Artiomą ir paprašo kastuvo. Artemas, žinoma, duoda, žino, kuo reikia dalytis. Tada jis nori jį atsiimti, bet Dima žaidžia entuziastingai, neišduoda. Tada Artiomo motina pasako Dimai, kad tu vaidinai, leisk ir Artiomui žaisti. Šio dialogo metu Dima mama turėjo prisijungti prie pokalbio, tačiau ji ne. Tai reiškia, kad ji turi kitokį požiūrį į švietimą, gal „japonė“ar „kinė“, nesvarbu, tai jau yra galimas konfliktas.
Eina praeivis, link jų bėgioja du paaugliai, žaidžiantys kelyje. Vienas vyresnis vyras smogia galva iš visos galvos, tas, kuris yra mažesnis. Praeivis pateikia pastabą, berniukai bėga toliau, nekreipdami į jį dėmesio, tėtis juos seka. Neatsikeldamas galvos nuo telefono, jis meta frazę - „Jiems nereikia daryti pastabos, tai ne jūsų reikalas“. Viena vertus, tai tikrai nėra praeivio reikalas, tegul jo vaikai muša vienas kitą. Kita vertus, jo vaikai rytoj ateis į mokyklą, darželį ir įžeis kitus. Laikantis tokio požiūrio į auklėjimą, kils problemų netoliese gyvenantiems žmonėms.
Kaip mes galime sugrįžti patys ir sugrąžinti savo vaikus į moralės ir dvasingumo būseną. Svarbu išsaugoti save, savo įgytus charakterio įgūdžius. Nepraraskite tokių savybių kaip meilė, gerumas, atjauta ir noras padėti. Tuo pat metu gyvenkite netrukdydami, bet padėdami vieni kitiems. Užduotis nėra lengva, tu negali visko pakeisti pats. Ką priimti? Ne, rizikuojama mūsų atžalų gyvenimu. Tada reikia pakeisti ugdymo taktiką. Ką galima pakeisti?
Mes visi esame įpratę prie pagrindinių taisyklių rinkinio, sukurto per dešimtmečius. Merginos neįžeidžia, yra silpnos, o berniukai - stiprūs ir, be to, kilmingi riteriai. Mažuosius reikia saugoti, jiems padėti, jei staiga jiems kažkas nepasiteisina. Senolius reikia gerbti, atsakyti į jų komentarus. Reikia atsižvelgti į tėvų patarimus, nes blogų patarimų nebus. Pedagogai, mokytojai, auklėtojai yra mūsų mentoriai, jie kviečiami ištaisyti pirmąsias mūsų klaidas, padėti mums, nutiesti kelią į šviesesnį gyvenimą. Mes suprantame, kad šiandien mūsų realiomis sąlygomis yra problemiška įdiegti tokią gyvenimo poziciją jaunajai kartai.
Gali tekti koreguoti auklėjimą. Vaikai turėtų susidaryti savo vertinimą. Smurtas neturėtų kilti iš jūsų, niekada nepradėkite pirmiausia. Visada turite apsiginti, jei niekaip nepavyksta taikiai išspręsti problemos. Išanalizuokite ir pasirinkite tinkamą sprendimą, būdingą jūsų auklėjimui. Jei sūnus ar dukra kalba apie nesąžiningą požiūrį į save, jūs turite jį išmokyti, būti pasiruošusiam sau, teisingo išėjimo iš konflikto. Taigi mes prisidėsime prie moralinio vaiko augimo, jo paties požiūriu į situaciją.
Iš mokyklos grįžęs paauglys užuodžia cigaretes. Klausiate, ar rūkėte? - Ne, sako jis. Kodėl tu suki, mane apgaudi, aš užuodžiu? - Aš tiesiog stovėjau, visi mano draugai rūko, tėvai jiems leido. Tuo pačiu paauglys žino, kad jis nesako tiesos. Ką aš galiu pasakyti? Iš tiesų, šiandien daugelis suaugusiųjų samprotauja taip: „Vis tiek rūkys, tebūnie mums geriau apie tai žinoti“. Draugai atkakliai kvies rūkyti, o tarp jų išsiskirti nepatogu. Kodėl gi neišsiskyrus individualumu, nes jis toks originalus, visi rūko, bet aš ne? Tuo pačiu laikau savo sveikatą ir jaunystę. Sutaupymas taip pat yra svarbus faktorius šiandien. Tuo pačiu esu sąžiningas sau, nepažeidžiu nuo vaikystės nustatytų moralinių kriterijų. Sprendimas yra mano, sąmoningas. Puiku!
Veronikai yra 17 metų, draugė ant peties pasidarė gražią tatuiruotę, pasiūlė ją ir jai, šiandien tai madinga. Mada yra rimtas verslas, ji diktuoja savo taisykles, jaunimas tam yra atsidavęs. Teisėjaudama Veronika nusprendė neskubėti ir staiga sutinka jauną vyrą, jie mylės vienas kitą. Žinoma, „Tatu“nėra kliūtis, bet vis tiek? Ne visi tai vertina teigiamai. Ir suaugusi mama atrodys, ką pasakyti jos augančiai dukrai.
Dėl to žmogų reikia mokyti nuo vaikystės, rasti argumentų, kuriuos reikia pagrįsti jo auklėjimu. Ir jie turėtų jam būti geri. Pasirodo, kad šiandien jūs esate savo vertybių gynėjas.
Šis straipsnis skirtas tolesnei rūpestingų tėvų diskusijai, galbūt kas nors ginčysis ar pateiks savo minčių, patarimų. Pirmyn!
