Žmogiškasis faktorius dažnai tampa oficialiu incidento, avarijos ar nelaimės priežasčių paaiškinimu. Tačiau termino „žmogiškasis faktorius“prasmę ne visada supranta net jį vartojantys žurnalistai.
Žmogaus veiksnių samprata
Populiariausias „žmogiškojo faktoriaus“sąvokos aiškinimas yra toks: tai yra galimybė asmeniui priimti nelogišką, nepelningą ar tiesiog neteisingą sprendimą tam tikroje situacijoje. Esmė ta, kad daugelis sistemų dirba dalyvaujant asmeniui, o tai reiškia, kad yra galimybė pažeisti algoritmą nuorodoje, kur lemiamą pasirinkimą daro asmuo, o ne mašina.
Tais atvejais, kai įvykių raida priklauso nuo žmogaus sprendimo, negalima vienareikšmiškai numatyti jo pasirinkimo, todėl inžinieriai ir technikos dizaineriai, kuriantys sudėtingas sistemas, stengiasi kuo labiau pašalinti asmenį iš mašinos, programos ar mechanizmo proceso siekiant apsaugoti sistemą nuo žmogaus veiksnių trukdžių. Kita vertus, būtent žmogus sugeba priimti nestandartinį sprendimą dizainerių nenumatytoje situacijoje, todėl žmogiškasis faktorius labai dažnai yra daugelio gyvybių ir vertybių išsaugojimo priežastis. Problema ta, kad kad ir koks tobulas būtų mechanizmas, jis gali rinktis tik iš jam būdingų galimybių rinkinio, tuo tarpu žmogus turi galimybę elgtis taip, kaip jam patinka.
Nuo 70 iki 90% aviacijos avarijų ir nelaimių pasaulyje įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus.
Priežastys ir padariniai
Pagrindinės priežastys, dėl kurių asmuo netinkamai pasirenka konkrečioje situacijoje, yra šios:
- informacijos stoka;
- fizinė ir psichologinė būklė;
- moralinis ar emocinis dvejojimas;
- nepakankamas reakcijos greitis;
- neteisingas situacijos įvertinimas.
Faktas yra tas, kad bet kokia situacija, dėl kurios reikia priimti sprendimą, yra bent jau mikro stresas, nes dėl savo veiksmų žmogus linkęs abejoti. Nemaža dalis šių išgyvenimų tampa emocinės įtampos ir net žlugimo priežastimi, o tai lemia nelogišką sprendimą. Be to, žmogui įtakos turi ir etinis pasirinkimo komponentas. Galiausiai, daugybė neteisingų sprendimų buvo priimti dėl atsipalaidavusios būsenos, išsiblaškiusio ar išsibarsčiusio dėmesio psichikos sutrikimų akimirkomis.
Terminas „žmogiškasis faktorius“vartojamas aviacijoje, medicinoje, inžinerijoje, moksle ir netgi įmonių valdyme.
Žmogaus asmenybė vis dar yra gana paslaptingas ir daugialypis reiškinys, todėl beveik neįmanoma visiškai tiksliai numatyti konkretaus asmens elgesio tam tikroje situacijoje. Vadinasi, tikslių sistemų kūrėjai gali tikėtis žmogaus mokymo lygio, jo atsparumo stresui ir nurodymų laikymosi. Esamas technologijos išsivystymo lygis neleidžia visiškai pašalinti žmogaus iš sprendimų priėmimo proceso, be to, būtent asmens sugebėjimas originaliai mąstyti daug kartų tapo vienintele nestandartinės situacijos sprendimo priežastimi. Pavyzdys yra melagingi sovietų ir amerikiečių įspėjimo apie branduolinius smūgius aliarmai šaltojo karo metu Jei sprendimus priimdavo kompiuteris, Trečiasis pasaulinis karas būtų neišvengiamas, tačiau SSRS ir JAV pareigūnai sugebėjo teisingai įvertinti situaciją ir užkirsti kelią konflikto protrūkiui.
