Keista frazė „kelias į niekur“kartais vartojama nebaigtų kelių statybos projektų atžvilgiu: greitkeliai, tiltai, viadukai. Tačiau daug dažniau jis naudojamas perkeltine prasme apibūdinant situaciją ar veiksmų eigą.
Veiksmai be prasmės
Iš esmės posakio „kelias į niekur“prasmė yra visiškai akivaizdi. Artimiausias sinonimas bus žodis „beviltiškumas“. Tai netgi nereiškia neigiamo tam tikro elgesio, veiksmų eigos ar įvykių raidos įvertinimo, o greičiau teiginį apie tai, kad pasirinktas kelias neduos jokių reikšmingų rezultatų, ir verta pagalvoti apie alternatyvius variantus.
Toks vertinimas gali būti taikomas įvairiose situacijose ir srityse: ekonomikoje, politikoje, versle ar psichologijoje. Visais atvejais prasmę lemia dabartinių veiksmų klaidingumas, o tai tikrai turi sukelti nemalonių pasekmių. Nesvarbu, ar tai yra pinigų, reputacijos, laiko ar energijos praradimas. Teoriškai situacijos suvokimas kaip beviltiškas turėtų tapti ženklu pakeisti kursą, tačiau praktiškai tai ne visada būna.
Kai kuriuose Rusijos miestuose nebaigti objektai vadinami „keliu į niekur“. Pavyzdžiui, Voronežo gyventojai juokaudami tai pavadino viaduku, kurio negalėjo eksploatuoti dešimt metų.
Kam eiti keliu į niekur
Dažnai nutinka taip, kad net suvokdamas visą savo veiksmų beprasmybę ir beprasmiškumą, žmogus atkakliai ir toliau elgiasi tam tikru būdu. Tokį elgesį galima paaiškinti daugeliu atvejų, iš kurių paprasčiausias yra užsispyrimas. Iš tiesų užsispyrimas ir nenoras pripažinti savo klaidų dažnai verčia žmones imtis sąmoningų juokingų veiksmų, kurie niekur neveda.
Tačiau yra ir kitų motyvų, pavyzdžiui, pasididžiavimas. Kai kurie žmonės mieliau neteks pinigų ar energijos, nei pripažins, kad klydo. Deja, pasididžiavimas, koks kilnus yra ši savybė, gali nuvesti skausmingai išdidų žmogų kelyje į labai, labai toli. Tačiau įmanoma pasukti teisingu keliu nepažeidžiant savigarbos, pakanka suprasti, kad sugebėjimas pripažinti savo kliedesius yra neatskiriama labai išsivysčiusios asmenybės savybė ir yra verta pagarbos, o ne kaltės.
Yra vaidybinis filmas „Kelias į niekur“, kuris buvo išleistas 2010 metais JAV. Juostos siužetas pastatytas aplink pretenduojantį režisierių, kuris dalyvavo nusikaltime filmuojant savo filmą.
Galiausiai žmonės, apsėsti savęs sunaikinimo idėjos, gali nenaudingai švaistyti savo laiką ir išteklius. Paprastai tokiems asmenims būdingas aiškus supratimas apie pasirinkto veiksmo perspektyvų nebuvimą ir ne mažiau aiškus noras tęsti kelią. Tai dažnai nutinka žmonėms, praradusiems gyvenimo orientaciją, nusivylusiems savimi ar artimaisiais, patiriantiems psichologinę įtampą. Tokiais atvejais gali padėti kažkas, kas atitraukia žmogų nuo vėlesnio jo gyvenimo sunaikinimo. Nebūtina bandyti įtikinti jo pasukti kitu keliu, kartais pakanka tik sustoti ir skirti laiko nusiraminti bei susimąstyti.
