Vėjaraupiai yra viena iš labiausiai paplitusių ligų tarp kūdikių. Tačiau kai kuriais atvejais tai įvyksta ir suaugus. Ši liga yra labai užkrečiama, todėl reikia privalomai laikytis karantino.
Bendra informacija apie ligą
Dažniausiai vėjaraupiai serga kartą gyvenime. Po atsigavimo organizmas formuoja imunitetą šiai ligai, o po vėlesnių vėjaraupių sukėlėjo išpuolių jis sėkmingai kovoja su ja. Įdomu tai, kad vaikai šią infekciją perneša daug greičiau ir lengviau nei suaugusieji.
Paprastai vėjaraupiais jie užsikrečia tose vietose, kur susirenka daugybė žmonių: mokyklose, darželiuose, žaidimų aikštelėse, nes vienos ligos atveju virusas plinta didžiuliu greičiu ir sukelia didžiulę infekciją. Todėl vaikų įstaigos visada būna karantine, jei kuris nors iš juos lankančių vaikų suserga minėta liga.
Vėjaraupių virusas yra labai blogai atsparus aplinkai.
Vėjaraupių simptomai
Vėjaraupių-zoster virusas (Varicella Zoster) žmonėms sukelia vėjaraupius. Be to, infekcija atsiranda lašeliniu būdu.
Pirmasis ligos požymis yra staigus kūno temperatūros pakilimas. Jis siekia 38–40 laipsnių. Šiuo atveju sergantis asmuo skundžiasi galvos skausmu. Po kurio laiko ant odos atsiranda bėrimas mažų pūslelių, užpildytų skysčiu, pavidalu. Šis bėrimas sukelia pagrindinį diskomfortą ligos metu - jis niežti, niežti.
Labai retais atvejais vėjaraupiai atsiranda be bėrimų.
Po kurio laiko burbuliukai pradeda sprogti, ant viso kūno paviršiaus susidaro mažos opos. Dezinfekcijai ir džiovinimui jie apdorojami briliantinės žalumos, o kartais ir kalio permanganato tirpalu. Kitas žaizdų gijimo etapas yra jų padengimas pluta, kurios jokiu būdu negalima nuskinti, kitaip ateityje opos vietoje liks randas. Vėjaraupius galima gydyti namuose.
Vėjaraupių karantinas
Vėjaraupiais sergantis žmogus tampa infekcinis kitiems jau prieš 2 dienas iki odos ir gleivinės bėrimų atsiradimo. Pasirodžius burbuliukams, galimybė užkrėsti kitus tęsiasi dar 7 dienas. Likusi ligos eiga nekelia pavojaus žmonėms, esantiems šalia paciento.
Šios ligos inkubacinis laikotarpis yra 7-21 diena. Per šį laiką virusas su krauju ir limfa plinta visame kūne, palaipsniui patenka į odą ir tada sukelia bėrimą.
Jei po trijų savaičių po kontakto su pacientu vaikas neparodo pagrindinių vėjaraupių požymių, tai reiškia, kad jis nesusirgs.
