Daugelis mažų vaikų, pabudę naktį, griebiasi tėvų lovoje. Jei tai daro ir jūsų mažylis, pabandykite išsiaiškinti tokio elgesio priežastis. Jų gali būti keletas. Pavyzdžiui, vaikas dieną nemiegojo gerai, o vakare jis ėmė kaprizingas, mama pamiršo šalia padėti savo mėgstamą žaislą arba ji nepasakojo nakčiai istorijos.
Vaikas gali užmigti, o po dviejų valandų pabusti išsigandęs to, ką svajojo. Vaikų fantazija yra turtinga, o dabar senas pažįstamas drabužių spinta virsta monstru, o po lova slepiasi baisūs gyvūnai. Jis gali ne iš karto kalbėti apie savo baimes, o vietoj to pradeda ieškoti įvairių pasiteisinimų, kad jam skauda galvą, rankas, kojas, pilvą. Nusiraminkite kūdikį, įjunkite kambario šviesą, kartu pažvelkite po lova ir įsitikinkite, kad ten nėra nė vieno. Sėdi šalia jo, kol jis užmiega.
Jei jis sapnavo blogai, išsamiai paklauskite, apie ką svajojo. Paaiškinkite, kad jis tikriausiai svajojo apie pasaką, o pasakose geri herojai visada nugali blogus, o tai reiškia, kad jis tikrai pasirodys nugalėtoju. Paprašykite jo atsigulti, užmerkti akis ir kartu sukurti sapną, apie kurį jis sapnuos. Tokia technika gali ne tik nuraminti vaiką, bet ir išmokyti jį valdyti savo svajones bei ateityje nebijoti košmarų.
Kartais mama pati pasiima vaiką su savimi į lovą, dažniau, kai jis serga, arba moteris paliekama namuose viena, arba šeimoje kilo koks konfliktas. Laikydama kūdikį prie savęs, ji ramina save ir ramina vaiką. Tai pateisinama ligos metu. Klausydamas motinos kvėpavimo, širdies plakimo, kūdikis atsipalaiduoja ir užmiega.
Tačiau jei vaikas visą laiką miega su mama vienoje lovoje, yra rizika, kad jis gali užaugti kūdikis, negalintis priimti savarankiškų sprendimų, priklausantis nuo motinos nuomonės. Ir jei kūdikis beveik kiekvieną vakarą nubėga prie tėvų lovos, pabandykite suprasti ir išspręsti jo problemas, o tada užmigdykite jį savo lovelėje.
