Nykščio čiulpimas yra vienas iš labiausiai paplitusių mažų vaikų įpročių. Tokiu būdu vaikas bando atsikratyti neigiamų emocijų. Tikrai daugelis tėvų bent kartą susidūrė su tuo ir domėjosi, kokių priemonių imtis. Nykščio čiulpimas neigiamai veikia įkandimą ir vaiko apatinio žandikaulio susidarymą, taip pat galimas stomatitas.
Nurodymai
1 žingsnis
Būtina išsiaiškinti įpročio priežastį. Tai gali būti diskomfortas, stresas, jaudulys. Pavyzdžiui, kai vaikas mokomas miegoti atskirame kambaryje. Tokiu atveju reikia, kad vienas iš tėvų liktų šalia, skaitytų pasaką, kol užmigs. Jums gali būti leista pasiimti mėgstamą žaislą, tai kūdikiui suteiks ramybės ir pasitikėjimo savimi. Dažnai vaikas kiša pirštą į burną būdamas vienas, kai jam nuobodu. Todėl tėvams svarbu skirti maksimalų dėmesį vaikui, kartu skaityti knygas, piešti, žaisti, žiūrėti animacinius filmus.
2 žingsnis
Svarbu stebėti vaiką, kurią akimirką jis kiša pirštą į burną, ir nukreipti dėmesį, arba bandyti pasiūlyti alternatyvą: kūdikiams iki vienerių metų galima duoti čiulptuką, vyresniems - džiovinti. Jokiu būdu negalima priekaištauti vaikui dėl šio įpročio, tyčiotis iš jo, naudoti jėgą, norint ištraukti pirštą iš burnos. Turite elgtis labai subtiliai, kad nepakenktumėte kūdikio psichikai ir nepablogintumėte situacijos.
3 žingsnis
Vaikui reikia lengvai paaiškinti, kodėl jis turėtų atsisakyti šio įpročio. Pasakykite jam, kad jei jis čiulpia nykštį, dantys tinkamai neaugs. Reikia kalbėti ramiai, su meile, aiškiai atskiriant kūdikį ir jo įprotį. Negąsdinkite vaiko, tai nebus naudinga, o tik sukels papildomą nerimą.
4 žingsnis
Kūdikio pirštas į burną patenka automatiškai, todėl reikalingas priminimas. Jie gali tarnauti kaip ryškus lipdukas, priklijuotas prie piršto, jei kūdikis jį greitai pašalins, tiks plonomis juostelėmis supjaustytas ir įvairiomis kryptimis klijuotas tinkas. Ant nagų galima užklijuoti ne kusayka lako sluoksnį. Tepti pipirais ar garstyčiomis nereikia, nes šia ranka vaikas gali patrinti akis.
5 žingsnis
Jei negalite atsikratyti šio įpročio savarankiškai, turėtumėte susisiekti su vaikų psichologu, kuris kalbėsis su tėvais, nustatys tikrąją problemos priežastį ir ieškos būdų jai išspręsti.
6 žingsnis
Ir svarbiausia, atminkite, kad vaikui nėra lengva atsisakyti įpročio, jis gali patirti emocinį diskomfortą, todėl šiuo laikotarpiu skirkite jam maksimalų laiką, šilumą, meilumą, padrąsinkite ir palaikykite savo kūdikį.
