Dėl skirtingo temperamento drovumo tikrai negalima laikyti bloga ar gera savybe. Svarbu suprasti, ar tai įgimtas, ar įgytas charakterio bruožas.
Žievė ar trūkumas?
Jei drovumas yra temperamento komponentas, pavyzdžiui, melancholiškas ar flegmatiškas ir netrukdo žmogui būti laimingam ir pasitikėti savimi, neturėtumėte kovoti su jo apraiškomis. Bent jau nereikėtų per daug sureikšminti įgimto kuklumo ir skirti tam dėmesio. Šiuo atveju drovumas gali būti net unikalus bruožas, asmenybės „akcentas“.
Jei žmogus įgijo drovumą dėl netinkamo auklėjimo, tai galima laikyti trūkumu. Ir šiuo atveju esant pernelyg kuklumui, reikia kovoti įveikiant kompleksus.
Kaip susitvarkyti su drovumu
Jei drovumas yra įgimta savybė, neturėtumėte griežtai kritikuoti vaiko dėl to, neturėtumėte bandyti įveikti šio charakterio bruožo jame, nes vėliau dėl tokio tėvų elgesio susidaro nepasitikėjimo savimi kompleksas. Jei nekreipiate daug dėmesio į drovumą ir nelaikote to trūkumu, laikui bėgant tai gali virsti atsargumu, tačiau be pasekmių psichikai.
Vaiko kuklumas dažnai būna nepatogesnis tėvams nei jam pačiam. Tai netrukdo visiškai vystytis. Tėvams atrodo, kad kūdikis yra pamestas bendraujančių vaikų fone ir jie į jį nekreipia dėmesio. Pats vaikas gali būti gana patogus šioje situacijoje. Nereikia bandyti priversti kūdikio kalbėti ir kažko iš jo išvilioti, jei jis tikrai nenori to daryti nepažįstamoje aplinkoje.
Tuo pačiu metu būtina ugdyti savarankiškumą ir iniciatyvos pasireiškimą, kad vaikas nebijotų, pavyzdžiui, pateikti prašymą ar pirkti. Galite žaisti žaidimus su kūdikiu, imituodami įvairias gyvenimo situacijas, taip formuodami patogią aplinką, kad jis galėtų atsipalaiduoti ir elgtis natūraliai. Mokyklos metu mokytojai turėtų būti įspėti nesusitelkti ties vaiko kuklumu, bet stengtis įtraukti jį į bendrą veiklą ir pagirti už akademinę sėkmę, o ne baryti ir nelaikyti tyliais.
Drovumas yra žmogaus charakterio bruožas, o kiti daro jį nepalankiu, kurie savo požiūriu formuoja netikrumo kompleksą. Kuklūs žmonės turi gerų savybių, tokių kaip pagarba kitų nuomonei, gebėjimas išklausyti kitus. Jei drovumas neperžengia visų ribų, o žmogus gali normaliai elgtis viešose vietose, atlikti gyvenimui būtinus veiksmus, tai ši savybė bus daugiau akcentas nei trūkumas.
