Meilė ir meilumas kartais egzistuoja, papildo vienas kitą. Tai reiškia, kad santykiai tarp žmonių yra gražūs ir harmoningi. Praturtindami vienas kitą, šie du jausmai gali suteikti ilgalaikę ir ilgalaikę sąjungą. Kitas dalykas, jei prisirišimas pakeičia meilę, ir yra visiškai liūdna, kai tai tampa įpročiu.
Meilės ir meilės sąjunga
Meilė gali atnešti žmonėms didelę laimę, suteikti harmoniją ir absoliučią vienybę vienas su kitu, o tai gali virsti kančia ir skausmu. Nuostabu, kai šis jausmas yra abipusis, tada pažodžiui įkvepia žmones. Tiesa, kartais jie painioja tikrąją meilę su trumpa ir greitai praeinančia meile ar audringa, bet greitai praeinančia aistra. Tikroji meilė yra gilus, subrendęs jausmas, priverčiantis naujai pažvelgti į save ir į aplinkinį pasaulį.
Tai meilė, kuri sukelia meilę, nes mylintis žmogus negali jos nepatirti savo meilės objekto atžvilgiu. Jis ilgisi atsiskyrimo ir neįsivaizduoja gyvenimo be savo sielos draugo. Jei meilė ir meilumas egzistuoja darnioje vienybėje, jie prisideda prie ilgos ir nuostabios dviejų mylinčių širdžių sąjungos sukūrimo.
Įprotis ar prisirišimas kaip meilės pakaitalas
Taip atsitinka, kad praėjus keleriems metams po susitikimo ar susituokimo meilė palieka palikdama vietos tik įpročiams ar meilumui. Prisirišimas kuriam laikui gali suteikti net meilės iliuziją. Žmonėms, kurie tai patiria, vis dar reikia vienas kito, jiems malonu būti šalia, mylimo žmogaus buvimas jų gyvenime suteikia harmonijos ir saugumo jausmą. Tuo pačiu metu santykiuose nebėra buvusios neapgalvotos aistros, didžiulio susižavėjimo artimu žmogumi. Ji nesuteikia tų ryškių emocijų, kurias tik meilė gali atgaivinti.
Jei žmogus pradeda pastebėti savo partneryje trūkumus, kurie jį erzina, tada jis išgyvena tik prisirišimą ar įprotį, bet ne meilę. Prisirišimas ir įprotis dažnai tapatinami tarpusavyje, tačiau tai, ko gero, yra skirtingi jausmai. Jei prisirišimas vis tiek reikalauja tam tikros rūšies šilumos, švelnumo ir noro rūpintis artimu žmogumi, tai įprotį galima sumažinti tik iki sugyvenimo, kurį lydi abipusis nuobodulys ir nenoras nieko keisti bijodamas prarasti tam tikrą komfortą.
Lengviausias būdas pasakyti meilę iš įpročio ar prisirišimo yra kurį laiką būti atskirai. Mylintys žmonės kentės atsiskyrę, stengsis vienas kito, ir kuo ilgiau tai tęsis, tuo stipresnis noras pamatyti mylimąjį išaugs. Jei santykiai buvo pagrįsti įpročiu ar prisirišimu, jie palaipsniui pradės patirti abipusį atšalimą ir noras pasimatyti greitai išnyks.
