Savimonė susideda iš subjekto supratimo apie jo skirtumą nuo kitų likusio pasaulio subjektų. Šiuo metu nėra visiškai suformuotų mokslinių teorijų šiuo klausimu.
Būtinas
Mokslinė literatūra apie psichologiją ir filosofiją
Nurodymai
1 žingsnis
Psichologijoje savimonė suprantama kaip psichinis reiškinys, pagrįstas žmogaus suvokimu apie save kaip apie veiklos subjektą. Dėl savęs suvokimo žmogaus idėja apie save suformuojama į „aš“teoriją.
2 žingsnis
Taigi Rubinstein S. L. knygoje „Bendrosios psichologijos pagrindai“rašė, kad, pavyzdžiui, vaikas ne iš karto žino apie save. Pirmaisiais savo gyvenimo metais jis save vadina taip, kaip jį vadina kiti. Pradžioje jis supranta save ne kaip savarankišką subjektą, bet kaip objektą kitų žmonių atžvilgiu.
3 žingsnis
Savimonė nėra pirminis duotumas, būdingas žmogui nuo pat gimimo. Savimonė yra tobulėjimo produktas. Tačiau verta paminėti, kad kūdikio sąmonė pasirodo kaip identiškas embrionas. Sąmonė „aš“vaikui pradeda formuotis maždaug po trejų metų, kai jis pradeda atskirti pojūčius, kuriuos sukėlė išorinis pasaulis, ir tuos, kuriuos sukėlė jo paties kūnas. Toks savo psichinių savybių suvokimas ir savivertė įgyja didžiausią reikšmę paauglystėje. Kadangi visi savimonės komponentai yra tarpusavyje susiję, vieno iš jų vystymasis lemia visos sąmonės sistemos modifikaciją.
4 žingsnis
Savęs suvokimas vystosi keliais žmogaus gyvenimo etapais. Sulaukus vienerių metų, atrandamas pats „aš“. Vaikas iki dvejų ar trejų metų jau gali atskirti savo ir išorinio pasaulio rezultatus. Gebėjimas įvertinti save, tai yra savivertė, pradeda formuotis nuo septynerių metų. Aktyvaus savimonės, savo „aš“ir savo stiliaus paieškos etapas vyksta paauglystėje. Iki šio laikotarpio pabaigos formuojami pagrindiniai socialiniai ir moraliniai vertinimai.
5 žingsnis
Savimonės formavimui įtakos turi keli veiksniai, būtent savo veiklos rezultatų vertinimas, kitų ir savo statuso vertinimas bendraamžių grupėje, santykio formulė „Aš esu idealas“ir „Aš esu tikrasis“.
6 žingsnis
Tarp savimonės komponentų, remiantis V. S. Merlino teorija, galima išskirti socialinių ir moralinių vertinimų sistemą, savo psichikos suvokimą, „aš“kaip aktyvaus principo suvokimą, savo tapatybės suvokimą. Šie savimonės elementai visada yra tarpusavyje susiję funkciniu ir genetiniu lygmenimis, nors jų formavimasis nevyksta vienu metu.
