„Visos laimingos šeimos yra panašios, kiekviena nelaiminga šeima yra nelaiminga savaip“- taip prasideda romanas „Anna Karenina“. Su visa pagarba didžiajam rašytojui ir mąstytojui L. N. Tolstojus, galima ginčytis su šiuo teiginiu.
Nurodymai
1 žingsnis
Yra daug šeimų, kurios nepanašios tiesiogine prasme visiems - materialinis turtas, sutuoktinių požiūris vienas į kitą ir į vaikus, užsakymai, įpročiai, pomėgiai. Tačiau jie laimingi! Tai yra, kiekviena laiminga šeima taip pat yra laiminga savaip. Bet kodėl tai vyksta? Visi žmonės skiriasi vienas nuo kito charakteriu, įpročiais ir auklėjimu. Absurdas tikėtis, kad skirtingose šeimose sutuoktiniai elgsis vienodai, kalbės vienodai, atliks namų ruošos darbus, augins vaikus, leis laisvalaikį ir t. Žinoma, jie tai padarys savaip, remdamiesi savo idėjomis apie tai, kas yra teisinga ir kas ne, charakterį, auklėjimą, įpročius. Svarbiausia yra tai, kad jie elgiasi vienas su kitu su meile ir pagarba, tada šeima gali būti laiminga.
2 žingsnis
Žmonės taip pat turi skirtingus poreikius. Viena šeima patenkinta kukliomis pajamomis, o kitai reikia erdvių namų, galimybės reguliariai atsipalaiduoti užsienio kurortuose, apsipirkti brangiose parduotuvėse ir apsilankyti madinguose restoranuose bei klubuose. Jei bet kuriuo atveju sutuoktiniai turės galimybę patenkinti šiuos poreikius, jie bus patenkinti ir laimingi.
3 žingsnis
Kiekviena šeima taip pat turi savo gyvenimo prioritetų sistemą. Yra daugybė porų, kurioms didžiausia laimė yra užauginti sveikus, protingus ir gerai sukauptus vaikus. Tačiau yra ir šeimų, kuriose darbas ir karjera yra pirmoje vietoje. Nors tokie sutuoktiniai taip pat gali mylėti savo vaikus ir visais įmanomais būdais jais rūpintis. Ir kažkas negalvoja apie laimę be galimybės užsiimti mėgstamu pomėgiu, kūryba. Jokie standartai, šablonai čia netaikomi. Bet visais atvejais sutuoktiniai gali nuoširdžiai save laikyti laimingais.
4 žingsnis
Galiausiai, mes neturime pamiršti apie temperamentų skirtumus. Dėl šeimos laimės emocingas, įspūdingas žmogus dažnai turi išgirsti meilės žodžius, jausti dėmesio, partnerio rūpesčio ženklus, gauti iš jo dovanas, net jei ir kuklus, išgirsti komplimentus. Be to jis nesijaučia laimingas, gali abejoti sutuoktinio jausmų nuoširdumu. O ramesniam, santūriam žmogui nereikia tokių dažnų ir emocingų meilės, dėmesio ir dėkingumo demonstravimo (nors, be abejo, jam patinka ir geri žodžiai bei dovanos). Nepaisant to, santuokoje jis gali būti toks pat laimingas, jis tiesiog jaučia meilę, jam nereikia įrodymų ir jis nėra svarbus.
