Kad ir kaip būtų liūdna suvokti, buvimas šalia tau artimų žmonių kartais gali būti gana pavojingas. Remiantis statistika, kas ketvirta šeima išsiskiria agresyviu visų ar kai kurių jos narių elgesiu.
Jau nuo mažens žinoma frazė „Mano namai yra mano tvirtovė“dažnai patikslinama jau sąmoningo amžiaus metu, o jos prasmė nuteka nuo žmonių, kurie patiria pažeminimus ir mušimus po savo stogu. Kas linkęs į smurtą šeimoje?
Paprastai tai yra žmonės, turintys vidinių psichinių problemų, turintys žemą savivertę, sutrupintą psichiką, kuriems netaikomos jų pačių impulsyvios emocijų apraiškos. Kaip žinote, nuotaika ir emocinis fonas tiesiogiai priklauso nuo smegenų darbo, todėl šeimos agresija gali reikšti rimtus nervų sistemos sutrikimus.
Yra keletas smurto šeimoje rūšių. Psichologinė prievarta, gąsdinimai, grasinimai, šantažas ir žodinis smurtas tapo vienu iš labiausiai paplitusių. Šios rūšies smurtas skiriasi tuo, kad jį sunku aptikti ir jis nedaro fizinės žalos, pakeisdamas jį ne mažiau žiauriu - moraliniu. Dažnai psichologinė prievarta pasireiškia tėvų ir vaikų santykiuose, dėl to mažėja vaiko savivertė, yra pagrindas formuoti rimtus psichikos sutrikimus.
Fizinis smurtas apima įvairaus laipsnio ir stiprumo užpuolimą - pradedant dideliais mušimais, baigiant pliaukštelėjimais ir pliaukštelėjimais per pakaušį, o tai dar labiau sustiprina šeimos santykių skausmingumą ir teikia moralines bei dažnai fizines kančias.
Kova su smurtu šeimoje yra natūralus atsakas į pasitikėjimo pažeidimą, tačiau neretai išsigandę ir moralinę depresiją patiriantys žmonės negali paprašyti pagalbos. Ypač tokiems atvejams visame pasaulyje buvo sukurtos bendruomenės, kurios padeda iš anksčiau artimų žmonių kenčiančiam asmeniui pasireikšti. Savanoriai, mokslininkai ir teisininkai visame pasaulyje ragina smurto artimoje aplinkoje aukas kreiptis į žmogaus teisių organizacijas, kurios turi didelę patirtį sprendžiant tokias problemas ir padeda pažemintiems ir skriaudžiamiems žmonėms vėl jaustis mylimiems ir reikalingiems.
