Neįmanoma išmokyti vaiko nebijoti. Negalite kažko nepadaryti: nekreipti dėmesio, nebijoti, negalvoti. Vaikų, kaip ir suaugusiųjų, psichologija neleidžia siekti neigiamo tikslo. Jei kūdikis kažko ar kažko bijo, tai psichologo patarimas susiveda į tai, kad būtina padėti vaikui būti drąsiam. Vaikų baimė yra beveik privaloma, su jomis susiduria beveik visi. Tačiau visiškai įmanoma juos įveikti ir suteikti drąsos trupinį.
Psichologo konsultacija
Situacijoje, kai mažas žmogus išgyvena itin stiprias vaikystės baimes, tik pasikeitę auklėjimo metodai šeimoje jam nepadės. Geriau kreiptis pagalbos į specialistus. Ar reikalinga vienkartinė konsultacija, kurios metu psichologas rekomenduos, ką daryti tėvams, ar užsiėmimų su kūdikiu kursas, specialistas spręs po pirmojo susitikimo.
Drąsos pavyzdys
Pirmasis žingsnis kovojant su vaikystės baimėmis yra drąsaus tėvų elgesio naudojimas kaip pavyzdys. Daugelis motinų pačios išprovokuoja, pavyzdžiui, vaikų šunų baimę. Užuot mokę kūdikį ramiai stovėti ar praeiti pro šunį, jie staigiai jį atitraukia, apkabina ir gąsdina, kad gyvūnas gali įkąsti. Matydamas tokią mamos reakciją, kūdikis, žinoma, taip pat ims bijoti šunų.
Paaiškinimų nenaudingumas
Bet kokia baimė yra emocija, nepaisanti proto veiksmų. Nenaudinga aiškinti baimių beprasmiškumo. Pavyzdžiui, su tuo susiduria tie tėvai, kurie demonstruoja vaikui, kurie bijo „monstro prie lovos“, kad po lova nėra nieko. Sūnus ar dukra tokiais argumentais tiesiog nepatikės, o emocijos nė kiek nesumažės.
Draugauti su baime
Nors pabaisa gyvena vaiko sieloje ir fantazijose, jis atrodo nenugalimas, ir kiekvienu kreipimuis į jį baimė tik stiprėja. Galite padėti savo kūdikiui tapti drąsiam, susidraugaudami su vaikystės baime. Tam puikiai tinka piešinys: pavaizduoti tą, kuris gyvena spintoje ir gąsdina kūdikį. Nupieštas ant popieriaus, jis nebebus toks baisus. Tada geriau pasikalbėti su tokiu monstru: kodėl jis atsirado? Ko jis nori? Kaip išvaryti jį ar sutikti gyventi taikiai? Visas šis dialogas turi būti žaidžiamas su vaiku.
Sužinokite priežastį
Bet kokia stipri vaikystės baimė įsišaknijusi vaiko psichologijoje, kažkas negerai kūdikio sieloje. Galbūt tokiu būdu jis pritraukia nuolat užimto tėvo dėmesį, arba fobija yra rūpesčių dėl kokių nors priežasčių rezultatas. Jei suaugusieji pastebi, kad jų vaikas pradėjo kažko labai bijoti, jie tikrai turėtų išsiaiškinti, ar kūdikio gyvenime įvyko kokių nors traumuojančių įvykių. Galų gale lengva išmokyti drąsos vieno aspekto atžvilgiu, tačiau vaikų baimė pasirodys kažko kito atžvilgiu, jei nebus išnaikinta vidinių jausmų priežastis.
Palaipsniui pergalė
Tose situacijose, kai vaikų baimė siejama su kažkuo specifiniu (ūgis, plaukimas vandenyje ir kt.), Naudojama laipsniškos priklausomybės technika. Esmė yra artėti prie gąsdinančio mažais žingsneliais. Taigi, jei vaikas bijo aukščio, nereikia reikalauti iš jo iškart lipti į aukščiausią kalvą. Leisk jam pirmiausia atsistoti ant pirmo laiptelio, o kitą dieną jis pakils šiek tiek aukščiau. Kiekvieną kartą jis žengs vis toliau. Svarbiausia, kad žingsniai būtų kuo mažiau pastebimi, tada pats trupinys nepastebės, kaip galų gale jis atsistos ant kalno ar laiptų viršūnės.
Vaikystės baimė yra normali vaikų psichologijoje. Su jais susidūrusiems tėvams labai padės šie psichologo patarimai. Jei kūdikio jausmai atrodo per stiprūs, tuomet geriau kreiptis į specialistus.
