Yra didelis skirtumas tarp oficialios ir civilinės santuokos. Daugelis porų sąmoningai neregistruoja savo santykių, o kitos skuba į metrikacijos skyrių ir paskui išsiskiria. Abi šios šeimos institucijos turi teisę egzistuoti, kyla klausimas, kiek jos skiriasi viena nuo kitos.
Bet kuri dešimtoji santuoka yra civilinė. Jaunimas neskuba registruoti savo santykių, tačiau pagal oficialius teisės aktus, t. turinti teisinę galią, pripažįstama tik santuoka, įregistruota metrikacijos įstaigoje. Nei civilinė santuoka, nei bažnytinė sąjunga neturi teisinių pasekmių. Tai reiškia, kad sutuoktinių teises reglamentuoja ne Šeimos kodekso, o Civilinio kodekso normos.
Jei pora nusprendžia išvykti, tada jie išsiskirstys neturėdami santuokos liudijimo, ir viskas. Vyras ir moteris neturi bendro turto, yra ji ir jo. Jei vyras įsigijo butą oficialioje santuokoje, tai žmona, dalydama turtą, gali reikalauti lygiai pusės. O civilinėje santuokoje, jei buvo nupirkta įranga, nekilnojamasis turtas, automobilis ir kitas turtas ir nėra numanomo susitarimo jį padalyti po lygiai nesantaikos atveju, reikės įrodyti bendro įsigijimo faktą teisme.
Įrodyti bendrų pirkimų faktą galima pritrauktų čekių, liudininkų, sutarčių pagalba.
Civilinėje santuokoje negalite sudaryti ikivedybinės sutarties. Civilinėje santuokoje gimęs vaikas turi tas pačias teises kaip ir vaikas iš oficialios santuokos. Pagal įstatymą kūdikis turi teisę gauti palikimą, susitikti su tėvu, jei yra tėvystės pripažinimo faktas. Jei tėvai negali susitarti, klausimas išsprendžiamas teisme. Jei tėvas nėra įrašytas į santuokos liudijimą, tėvystė turi būti pripažinta, tada turi būti pateikti alimentai. Jei šalys niekaip negali susitarti dėl kūdikio gyvenamosios vietos, klausimą sprendžia teismas.
Be to, jei sutuoktiniai, gyvenantys bendro gyvenimo santuokoje, nusprendžia įvaikinti konkretų vaiką, jie negali to padaryti, kaip tai numato įstatymai.
