Žmogaus sąmonė yra aukščiausia psichinio pasaulio atspindžio forma, susiformavusi socialinio gyvenimo procese. Tai pasireiškia žodžiu ir juslinių vaizdų pavidalu. Tai yra asmens pažintinės ir edukacinės veiklos pagrindas.
Žmogaus sąmonė
Pagrindinis skirtumas tarp žmogaus kaip rūšies nuo visų kitų yra jo sugebėjimas abstrakčiai mąstyti, planuoti veiklą, sugebėjimas prisiminti ir apmąstyti praeities patirtį, suteikiant jam vertinimą ir darant išvadas. Visa tai, kas išdėstyta pirmiau, yra tiesiogiai susijusi su sąmonės sfera.
Funkciškai sąmonė suprantama kaip smegenų operacinė sistema. Panašus požiūris į šią sąvoką plačiai naudojamas gamtos moksluose, ypač biologijoje ir medicinoje. Tačiau jis nesugeba iki galo suvokti sąmonės vertės ir svarbos žmogui, nes sąmonė yra daug daugiau nei įprastas fiziologinis procesas.
Rusijos psichologija sąmonę apibrėžia kaip aukščiausią aplinkinių erdvių objektyvių savybių ir dėsnių atspindėjimo formą. Be to, sąmonė būdinga tik žmogui - kaip socio-istoriniam subjektui.
Sąmonė formuoja žmoguje išorinio pasaulio vidinį modelį, ir tai yra būtina sąlyga bet kokiai pažintinei veiklai ir žmogaus norui transformuoti aplinkinį pasaulį. Sąmonė vystosi individo sąveikos su kitais žmonėmis, socialinės patirties įgijimo procese.
Visų žmogaus psichinės veiklos formų, nuo paprasčiausio (reflekso) iki sudėtingiausio (sąmoningumo), esmė yra ta, kad jos atlieka gyvo organizmo orientavimo išorinėje erdvėje funkciją. Kuo sudėtingesnė išorinė aplinka, tuo sudėtingesnė yra psichikos organizacija, padedanti sėkmingai naršyti aplinkinėje erdvėje.
Pažintiniai sąmonės procesai
Žmogui sąmonė daugiausia būdinga pažintinei veiklai. Žmogaus pažinimas prasideda paprastų kultūros ir supančio pasaulio elementų įsiminimu. Naudodamasis įgytomis žiniomis, vaikas priima ir prisimena jausmą ir prasmę, esančią aplinkiniuose daiktuose, mokosi su jais operuoti, tiesiogiai neveikdamas pačių daiktų. Tokios operacijos forma, žodinė ir kalbos bei panaši veikla yra būdinga sąmonei.
Sąmonės struktūra apima visų tipų pažinimo procesus: pojūtį, atmintį, suvokimą, vaizduotę, mąstymą. Jų dėka žmogus nuolat pildo žinias apie save ir apie pasaulį. Jei kuris nors iš šių pažinimo procesų yra sutrikęs arba veikia netinkamai, tai sutrikdo visos sąmonės darbą.
