Kai kurie tėvai, vadovaudamiesi principu „meilės niekada nėra daug“, vaikus slopina ne tik nerimaudami, bet ir nuolat kontroliuodami bei globodami. Tokios perdėtos apsaugos (hipersaugos) priežastis gali būti įvairūs veiksniai: vienatvės baimė, nepasitenkinimo meilėje jausmas, nesaugumas, nepasitikėjimas vaiku, valdžios troškimas, savo vaikystės istorijos pakartojimas. Tačiau tokio tipo auklėjimas turi daug neigiamų pasekmių vaiko raidai.
Nurodymai
1 žingsnis
Per didelės apsaugos rūšys
1. Atlaidus - vaikui leidžiama bet kas ir dar daugiau. Vaikas patenka į „visatos centrą“, visų pirma jo komfortas, sveikata ir gerovė, neatsižvelgiama į kitų šeimos narių interesus. Vaikui nėra keliami jokie reikalavimai, draudimai, bausmės. Bet kokie vaiko kaprizai iškart įvykdomi. Tėvai įkvepia vaiką, kad jis yra genijus, geriausias.
Žinoma, tokiam vaikui darželyje bus nelengva, o mokytojai mokykloje neužmerks akių į viską leidžiančią poziciją. Bendraamžiai taip pat nelinkę išlepintiems. Kai vaikas nepateisins tėvų lūkesčių, bus emociniai sutrikimai, kompleksai ir žema savivertė.
2 žingsnis
2. Reikalaujantis - nieko ir niekada neleidžiama. Vaikas yra nuolat prižiūrimas, tėvų kontroliuojamas. Jis turi daug pareigų namuose, studijuodamas, vykdydamas įvairią popamokinę veiklą. „Jūs privalote“- dažniausiai vaikas turi girdėti. Vaikas turi pranešti tėvams apie savo menkiausią žingsnį ir nepriekaištingai paklusti suaugusiųjų reikalavimams.
Netikrumas dėl jų galimybių, iniciatyvos stoka, savo pozicijos stoka, izoliacija, ribotas bendravimas su kitais. Paauglystėje vaikas suvokia nesąžiningą elgesį su savo tėvais ir pradeda maištauti prieš jų autoritetą.
3 žingsnis
Tėvai turi būti dėmesingi rodydami meilę ir rūpestį savo vaikais. Jūsų pareiga yra auklėti, o ne palaužti. Rūpinkitės savo vaikais!
