Šiuo metu surogatinės motinos tema kyla daug diskusijų. Šio klausimo gynėjai teigia, kad tik taip galima nešti moterį, kuri jokiu būdu nėra genetiškai susijusi su kūdikiu. Kiti piktinasi ir teigia, kad surogatinė motina yra panaši į prekybą vaikais. Kas galų gale teisus?
Pirma, norėdama tapti pakaitine motina, moteris turi atitikti keletą reikalavimų: puikios sveikatos ir teigiamo Rh faktoriaus buvimą, žalingų įpročių nebuvimą, vaiko gimimą nuo 6 mėnesių, amžiaus ribą nuo 25 metų -34 metai be cezario pjūvio. Paprastai tokius reikalavimus pateikia užsakantys tėvai.
Jei nuspręsite tapti pakaitine motina, nepamirškite, kad pirmiausia jūs nevaisingiems tėvams padedate surasti motinystės ir tėvystės laimę. Antra, meilė kūdikiui tokioje šeimoje bus iš anksto nustatyta dėl tuščių bandymų patiems pagimdyti vaiką.
Taip pat yra šio nešimo būdo trūkumų. Psichologiškai pakaitinė motina gali labai prisirišti prie savo nešiojamo vaiko, o tai vėliau po gimdymo gali sukelti depresiją po gimdymo. Moteris, nusprendusi tapti pakaitine motina, supranta, kad ši paslauga teikiama už piniginį atlygį, kuris gali svyruoti nuo 1 000 000 iki 20–30 mėnesinių sumų. Žinoma, kiekvienas darbas (o nėštumas ir gimdymas yra sunkus procesas tiek morališkai, tiek fiziškai) turi būti apmokamas, tačiau jei pažvelgtumėte į situaciją iš kitos pusės, susidarytumėte nuomonę, kad surogatinė motina traktuojama kaip verslas.
Dar viena slidi akimirka tokiu būdu nešant vaiką: jei sutartis su klientu yra neteisinga, pakaitinė motina rizikuoja ne tik negauti piniginės kompensacijos, bet ir likti su genetiškai svetimu vaiku ant rankų. Dėl to susidaro sutuoktinio nesusipratimas ir net skyrybos.
Nusprendę padėti bevaikei porai išnešioti kūdikį, turite pasverti privalumus ir trūkumus. Ir atminkite, kad vaikas nėra daiktas ar net gyvūnas, o žmogus, už kurį taip pat būsite atsakingas, kaip biologiniai tėvai.
