Kiekvienas iš tėvų yra patyręs situaciją, kai jų vaikas ištarė isterišką šauksmą. Vaiko elgesys gali būti gana neadekvatus. Gali būti taip toli, kad kūdikis nukrenta ant grindų arba pradeda daužyti galvą į sieną, o jis nejaus skausmo. Kad taip neatsitiktų, emocinis vaiko protrūkis turi būti užgesintas, kol jis neišdega.
Įprastas žodis „ne“gali būti impulsas tam, kad vaikas pradeda isterijuoti. Bet tai paprastai trunka neilgai. Nesubalansuotos psichikos vaikai, turintys neurologinių sutrikimų, yra linkę į tokius emocinius protrūkius. Ir jei staiga pastebite, kad po isterijos jūsų vaikas pradeda vemti ar dusulys, tai yra signalas, kad turite skubiai parodyti savo vaiką neurologui.
Vaikai mėgsta dirbti, taip sakant, visuomenės labui, todėl stengiasi suktis sausakimšose vietose. Ir jei tėvai pasiduoda, tada vaikas pradeda sistemingai naudoti šį metodą. Jei suprantate, kad jūsų vaikas pradeda pykti, atitraukite jo dėmesį į tai, kas vyksta aplink, pažvelkite į paukštį ar pravažiuojantį autobusą. Jei ištinka pykčio priepuolis, nenuraminkite kūdikio, jis vis tiek neveiks. Ženk į šalį ir nusisuk nuo jo. Tai bus efektyvesnis būdas.
Nebauskite vaiko už pykčio priepuolius, ypač perpildytoje vietoje. Jam nusiraminus, pasikalbėkite su juo, sužinokite, kas sukėlė tokį elgesį. Paaiškinkite, kad labai jį mylite, bet kad toks elgesys yra neteisingas. Ir visada atsilaikykite. Jei kažkas yra draudžiama, eik iki galo.
Geriausia tokių nemalonumų prevencija yra tada, kai vaikas pakankamai miega, visada būna sotus ir patogiai apsirengęs. Bet būna ir taip, kad vaikas elgiasi blogai, reaguodamas į tėvų elgesį, jei jie nuolat jį traukia ar kyla kivirčai šeimoje, ar dar blogiau, jei tėvai išmeta savo negatyvą savo paties kūdikiui.
