Retai tėvai nėra susidūrę su situacija, kai vaikas staiga pradeda apgaudinėti. Vaikystės melas gali būti nekenksmingas ir įdomus, tačiau kai kuriais atvejais vaikas meluoja beveik nuolat. Iš kur atsiranda polinkis meluoti vaikystėje?
Kas slypi vaikų melo širdyje
Imitacija. Ne veltui vaikai dažnai lyginami su kempinėmis, kurios sugeria kitų žmonių emocijas, elgesio ir mėgdžiojimo pavyzdžius ir pan. Jei vaikas yra melo liudininkas, jei jis nuolat ar dažnai būna tokioje situacijoje, kai aplink jį guli žmonės, ypač suaugusieji ir jam autoritetingi asmenys, kūdikis pradeda taikyti panašų elgesio modelį. Jam atrodo, kad jei mama ar tėtis meluoja, tai jis turi tai padaryti. Kartais vaikas gali pradėti meluoti savo tėvams, tarsi elgdamasis iš nemalonumų, dėl žalos, norėdamas parodyti savo kaprizingą charakterį. Tačiau net ir dėl tokio elgesio vaikas turi turėti tam tikrą modelį. Jis gali „pasiimti“polinkį meluoti iš mėgstamiausio vaikiškos knygos herojaus arba pamatyti, kaip kiti žmonės meluoja vienas kitam per televizoriaus ekraną.
Noras pritraukti dėmesį. Demonstracija yra labai būdingas vaikystės elgesio bruožas, kuris tęsiasi iki paauglystės. Kai vaikui trūksta tėvų, draugų, giminaičių dėmesio, jis pradeda ieškoti būdų, kaip sulaukti šio dėmesio. Daugelis vaikų pradeda elgtis per melą. Melas gali būti nekenksmingas, kai vaikas fantazuoja ar pagražina bet kokius įvykius, kad ilgiau atkreiptų suaugusiųjų ar bendraamžių dėmesį. Tačiau kai kuriais atvejais melas gali būti labai griežtas ir netgi bauginantis.
Patologinis polinkis meluoti. Patologinė melavimo forma pasireiškia tuo, kad vaikas nuo mažens meluoja be jokios priežasties, bet kokia tema. Jis tai daro beveik nuolat, visiškai nejausdamas jokio gailesčio. Jokie pokalbiai ar auklėjimo priemonės, bandymai sugėdinti ar pabarti mažąjį melagį neduoda jokio rezultato. Jei ši tendencija išreikšta labai aiškiai, tai tampa priežastimi apsilankyti pas vaikų psichiatrą ar psichoterapeutą. Yra tam tikras psichinis nukrypimas, kai žmogus nesuvokia savo melo. Jam viskas, ką jis kalba, yra tikroji tiesa. Neįmanoma įtikinti tokio žmogaus, taip pat sukelti kaltės jausmą dėl melo. Tokiems žmonėms reikia tinkamos medicininės pagalbos.
Vidinės baimės ir rūpesčiai. Labai dažnai vaikas meluoja tėvams, kai bijo bausmės, kai jaučiasi kaltas bet kurioje situacijoje. Nenorėdamas girdėti, kaip mama ar tėtis jį keikiasi, nenorėdamas stovėti kampe, būti atsakingu už tam tikrą poelgį ar suerzinti tėvus, vaikas bando išsisukti iš padėties melo pagalba. Toks elgesys būdingas vaikams, kurie auga labai griežtai, griežtai auklėdami. Jei vaiko mintyse tėvo ar motinos atvaizdas yra nudažytas niūriomis spalvomis, jei bausmės metu už baudžiamąjį nusižengimą vaikas patyrė stiprų pažeminimą arba bausmė vaiko viduje sukėlė baimę, vaikas meluos, manydamas, kad taip bus išgelbėk jį nuo pasekmių.
Melas kaip asmeninės teritorijos gynimas. Ši priežastis, kodėl vaikas meluoja, dažniausiai yra aktuali paauglystei. Būtent paaugliai linkę daug nuvertinti, perdėti ar, priešingai, nuvertinti, slėpti kai kuriuos niuansus nuo tėvų. Melas šiuo atveju veikia kaip bandymas apsaugoti savo asmeninę teritoriją, uždaryti savo vidinį pasaulį nuo smalsių ir įkyrių tėvų. Paauglys dažnai meluoja tėvams, norėdamas jiems išmokti pamoką, išvengti aktyvios kontrolės, spaudimo ir globos.
Melas kaip reakcija į šeimos mikroklimatą. Neretai vaikas melu parodo savo požiūrį į šeimos konfliktus, dramas ir situacijas. Melas veikia kaip reakcija į tėvų kivirčą ar bet kokius neigiamus pokyčius šeimoje. Dažnai tokiose situacijose vaikų melas labai glaudžiai susipina su fantazijomis ir sugalvotais vaizdais, todėl vaikas stengiasi apsisaugoti nuo neigiamo šeimos mikroklimato poveikio.
Apmaudas ir keršto troškimas. Jei vaikas dėl kažko yra labai įžeistas tėvų, beveik neįmanoma tiksliai numatyti jo elgesio. Norėdamas atkeršyti už savo jausmus ir emocijas, vaikas gali pradėti elgtis nepaklusniai, būti kaprizingas, protestuoti, rodyti negatyvą ir dažnai meluoti. Pyktis tėvams tampa puikiu pagrindu melui formuotis.
