Būdamas vienerių gyvenimo metų vaikui pasireiškia fiziologinės ir psichologinės savybės. Tai pereinamasis laikotarpis nuo kūdikystės iki vaikystės. Šiame amžiuje aktyviai pradeda formuotis kalba ir elgesio linija.
Gyvenimo metais vaiko kalba vis dar nėra pakankamai išvystyta, tačiau jau dabar galima aiškiai išgirsti kai kuriuos žodžius ir daugybę balsių garsų. Šiuo metu vaikas turėtų matyti ryškius paveikslėlius ir įvardyti daiktus. Vaikas pradeda kalbėti veiksmažodžiais, formuluoti paprastus sakinius arčiau kaip dveji metai.
Gyvenimo metais vaikas dažniau būna kaprizingas ir verkia, tampa neramus. Vaiko raida vyksta tam tikrais šuoliais. Įgūdžių ir žinių jis įgyja ne palaipsniui, o tam tikru momentu, po kurio atsiranda užliūlis.
Pykčio metu vaikas neturi būti per daug baramas, jam svarbus dėmesys ir rūpestis. Per vienerius metus vaikas pradeda mėgdžioti suaugusįjį ir viską tyrinėti. Emocinis vaiko pasaulis praturtėja. Dabar jis gali išreikšti savo emocijas ne tik verkdamas, bet ir šypsenomis, kurios jau yra sąmoningos, taip pat atsiranda tokios emocijos kaip staigmena ir liūdesys. Jis jau gerai žino savo ir kitus.
Taip pat vaikas pradeda formuoti personažą, gali būti agresijos protrūkiai ir kitos emocijų apraiškos. Sulaukęs vienerių metų vaikas jau turėtų vaikščioti savarankiškai arba bent jau laikydamasis už rankos. Vaikas yra labiau atsipalaidavęs judesiuose, mobilus, siekia pažinti savo kūną, jam sunku sėdėti vienoje vietoje. Per šį laiką vaikai perkelia daiktus ir juos tyrinėja.
