Daugelis šeimų iš pirmų lūpų žino, kas yra vaikų pavydas. Kad tokios situacijos neatsirastų, mamos ir tėčiai turėtų iš anksto, net ir nėštumo metu, pagalvoti, kaip to išvengti.
Tėvai turėtų kuo daugiau dėmesio skirti vyresniajam vaikui, praleisti su juo daug laiko, pasakyti jam meilius žodžius, pasiruošti brolio ar sesers pasirodymui. Reikia pabrėžti tai, kad vyresnis vaikas vis dar yra labai mylimas ir brangus.
Kai gimsta kūdikis, mama turi nuolat sakyti vyresniajam vaikui, kad jam ką tik gimus, jo tėvai taip pat praleido daug laiko su juo. Mama ir tėtis, jei įmanoma, neturėtų atitolinti vyresnio vaiko nuo savęs, o priešingai, prašyti pagalbos, pasitarti su juo.
Kaip pasireiškia vaiko pavydas?
Įvairių vaikų pavydas pasireiškia skirtingais būdais ir skirtingomis jėgomis. Jei vyresnis vaikas turi pavydą, jis gali pasitraukti iš savęs, galvoje nešdamas įvairiausias mintis.
Vyresnis vaikas gali pradėti lyginti, kas labiau materialiai ar dvasiškai patiria tėvų dėmesį ir meilę.
Dažniausiai vaikų pavydas pasireiškia vaikams, kurie nėra sulaukę penkerių metų. Šiuo metu jie vis dar labai priklauso nuo tėvų ir nelabai gali suprasti.
Kai kuriems žmonėms vaikystės pavydo jausmas išlieka visam gyvenimui, todėl tėvai turėtų padaryti viską, kad net vaikystėje susidorotų su vaiko pavydu.
Yra maža dalis vaikų, kurie pavydi savo jaunesniajam broliui ar seseriai tėvų atžvilgiu. Jie patys nori pasirūpinti nauju šeimos nariu, tačiau mama ir tėtis to neleidžia.
Kaip susitvarkyti su pavydu?
Jei pavojus pavydėti vaikystėje yra įmanomas, tėvai turėtų atidžiau pažvelgti į vyresnio vaiko elgesį ir sužinoti, ar jis pasikeitė. Tai būtina norint nepraleisti momento, kai viską dar galima ištaisyti.
Kad vyresnysis vaikas nepavydėtų mamos ir tėčio jaunesniajam, tėvai turėtų su juo daugiau kalbėti širdimi, leisti laisvalaikį. Jei staiga vaikas pradeda netinkamai elgtis, nereikia jo peikti, bausti, lyginti su kitais vaikais ar gėdytis. Galbūt vaikas savo elgesiu nusprendė tiesiog atkreipti prarastą tėvų dėmesį į save.
Jokiu būdu neturėtumėte lyginti vaikų tarpusavyje. Jei vyksta muštynės ar kivirčai, tada mama ar tėtis turėtų būti silpnesnių, o ne jaunesniųjų pusėje.
Kad vaikai augtų taikiai ir harmoningai, tėvai turėtų dalytis savo laiku vienodai. Pavyzdžiui, jei mama vaikšto su savo jaunesniuoju broliu, tada tėtis turėtų skirti laiko vyresniajam vaikui.
Jei tėvai protingai priartės prie vaikų pavydo problemos, jie galės išspręsti susidariusią situaciją. Jei jie negali susitvarkyti patys, tada jie gali kreiptis pagalbos į specialistus.
