Maži vaikai neatsako už save. Jūs negalite pasikliauti jų patikinimais. Jie nesugeba įvertinti savo veiksmų pasekmių. Šiuo atžvilgiu gali kilti situacijų, su kuriomis vaikai negali susitvarkyti, būdami namuose be suaugusiųjų priežiūros.
Pirmiausia turite nuspręsti: nuo kokio amžiaus vaikas gali likti vienas namuose? Tokie klausimai labai rūpi tėvams. Psichologai sako, kad paprastai to daryti nepageidautina. Visi vaikai yra skirtingi, o kartais, kai lieka vieni, atsiranda baimė, drovumas ir kt.
Kitas klausimas, jei kyla poreikis. Pavyzdžiui, vieniša motina negali būti nuolat su savo vaiku. Ji turi dirbti, o auklei samdyti nėra pinigų. Tačiau nepatartina palikti vaiko namuose nuo vienerių iki penkerių metų.
Mažas vaikas nežino savęs kaip atskiro žmogaus. Jis gali jausti save tik kartu su savo tėvais ir pažįstamais. Ir jei vieną dieną mama nors ir trumpam iškris iš akiračio, tai sukels vaikui stresą.
Tegul jis pasako tėvams, kad gali ramiai likti vienas. Į tokį vaiko iki 5–6 metų pripažinimą nereikėtų žiūrėti rimtai, nes jis dar nesuvokia atsakomybės. Kai jis vienas, jo galvoje gali kilti beprotiška idėja, kuri pradės pildytis, ir kokios bus to pasekmės, tėvai sužinos grįžę namo.
Senais laikais maži vaikai dažnai likdavo vieni, o kad jie nebijotų, jiems buvo pagaminta lėlė. Tai buvo zuikio žaisliukas. Vaikas suspaudė jai kumštį, kad jo ausys liktų lauke ir jis galėtų ką nors pasakyti žaislui, pasidalinti džiaugsmais ir bėdomis. Pagaminę žaislą jie įsitikino, kad padarė kryžių, kuris buvo vaiko talismanas. Ir kaip tai bus aktualu mūsų laikais, reikia išsiaiškinti individualiai.
Vaikai vystosi įvairiai, ir kada palikti vaiką ramybėje, tėvai turės nuspręsti atsižvelgdami į vaiko pasirengimą. Tėvai turi būti tikri, kad jų vaikas yra pasirengęs. Vieni rodo sugebėjimą pabūti vieni nuo penkerių metų, o kiti tam nėra pasirengę būdami keturiolikos. Viskas priklauso nuo pasitikėjimo savimi, įgūdžių ugdymo, drąsos ir kt. Atidžiau pažvelkite į vaiką. Jei jis atsisako tokio pasiūlymo, tai nesvarbu, kokia forma tai skambėjo, tai turėtų būti atidėta.
Norėdami pagreitinti procesą, turite rasti laiko ir kasdien bent pusvalandį skirti tam laiko: kalbėtis, žaisti, diskutuoti įvairiomis temomis. Tokie veiksmai ramina vaiką ir suteikia pasitikėjimo, kad bent kurį laiką būsite su juo.
Norint paruošti vaiką tokiam lemiamam etapui, būtina iš anksto pateikti informaciją: kur eisite, kiek laiko ir ką rekomenduosite daryti. Jei vaikas susiduria su sunkumais, būtina savarankiškai pasirinkti jam šio laikotarpio veiklą.
Patartina palikti su juo kai kurias komunikacijos priemones ir instruktuoti ekstremalių situacijų atveju. Nuo pat pradžių tai lemia tai, kad skambučiai bus labai dažnai, vaikas tikrina tėvus ir ramina save. Nepykite dėl to. Įveskite jo būseną, tada suprasite, kad tai jam labai svarbu. Tėvai turi būti nuoseklūs ir tesėti pažadus. Jei ketinai išvykti valandai, tai neturėtų trukti trijų.
Jei neparuošėte vaiko ekstremalioms situacijoms, tai gali kelti grėsmę ne tik jo psichikai, bet ir jo sveikatai. Atsargiai persistengdami ir nupiešdami siaubingus pasekmių paveikslėlius, galite įskiepyti vaikui baimę, tada įsitikinsite, kad jis nesutiks būti vienas. Kiek gerai jį pažįstate, turite atsižvelgti į tai, kad jis gali ne tiksliai vykdyti jūsų nurodymus.
