Jei jūsų vaikas nesiekia bendrauti su draugais ir bendraamžiais, dažnai pasineria į save ir savo mintis, tuomet galime sakyti, kad jis yra uždaras.
Gali būti, kad tokį elgesį sukelia turtingas vidinis vaiko pasaulis, kurį jis visiškai neša. Susidarius tokiai situacijai, tėvai yra įpareigoti išsiaiškinti tikrąsias vaiko izoliacijos priežastis, tačiau tuo pat metu jie turi kuo labiau stebėti skanėstą. Jei vaikas yra vienintelis šeimoje, tai toks elgesys jam būdingas, nes nuo pat pradžių jam trūksta bendravimo su vaikais, o tai ateityje gali turėti žalingą poveikį jo komunikaciniams gebėjimams. Todėl, kai tik įmanoma, turite pabandyti kompensuoti vaiko vienatvę eidami pas draugus, bendraamžius, į žaidimų aikšteles ar bent jau į kiemą, kuriame žaidžia visi kiti vaikai.
Daug blogesnė situacija, kai vaiko pasitraukimo priežastis yra neteisingas, neigiamas tėvų elgesys. Dabar labai dažnai tėvai būna visada užsiėmę ir nekreipia dėmesio į savo vaikus. Šis požiūris yra labai atstumiantis vaikus, sukelia daug neigiamų emocijų ir verčia kūdikį atsitraukti. Kad ateityje būtų išvengta tokių naujos asmenybės susiformavimo pasekmių, tėvai turi tiesiog persvarstyti savo santykius šeimoje, tada jie pamatys, kaip viskas pasikeis į gerąją pusę, o vaikas pradės labiau jais pasitikėti..
Kaip tada nustatyti vaiko izoliacijos priežastis? Tokiais atvejais labai dažnai gelbsti jaunų menininkų piešiniai. Juk tai ne tik kaljakai-maljakai, jais galima sukurti visą psichologinį žmogaus portretą. Jei vaikui yra ketveri metai, jam yra prasminga siūlyti nupiešti savo šeimą. Jei kūdikis nutapė save didesnį už visus kitus, galbūt jūs jį labai lepinate, o per mažas jo atvaizdas gali reikšti, kad jo vaidmuo yra nepakankamai įvertintas, nors gali būti tokia galimybė, kad kūdikis tiesiog leidžia suprasti, koks jis mažas yra. Jei vaikas save skiria atskirai nuo visų kitų, tada šeimoje jam skiriama mažai dėmesio. Bet kokiu atveju tokioje situacijoje nereikėtų dykinėti, skubiai reikia į juos atkreipti dėmesį ir imtis priemonių joms pašalinti.
