Jie tampa vagimis dėl įvairių priežasčių. Bet visais atvejais žmogus turi pasirinkimą - įvykdyti vagystę ar užsidirbti reikalingų lėšų. Tačiau pasirinkimas ne visada būna teisingas.
Blogas pavyzdys
Jei žmogus užauga vagių aplinkoje, tada didelė tikimybė, kad jis taps ir vagimi. Tėvų ir artimų žmonių veikla tampa asmeniniu pavyzdžiu vaikui. Jis suvokia tai kaip gyvenimo normą. Todėl vagystė tokiam asmeniui netampa įstatymų pažeidimu.
Net turėdamas protingą šeimą ir sąžiningus tėvus, vaikas gali patekti į blogą draugų ir pažįstamų įtaką. Tam ypač jautrūs paauglystės vaikai. Eidamas vogti, paauglys stengiasi būti toks pats kaip visi. Kad netaptų pašaliniu kompanijoje, jis padarys nusikaltimą. Tokiu atveju vaikas gali pavogti pinigus iš savo paties tėvų.
Už tobulą „suaugusiųjų“poelgį paauglys gauna draugų pritarimą ir pripažinimą. Tai jam tampa svarbiau nei sąžiningas gyvenimo būdas.
Blogas žmogaus pavyzdys gali būti neigiami filmų veikėjai ar kriminalinių romanų veikėjai. Padaręs sau stabus, žmogus imasi jų veiksmų kaip pagrindo, bandydamas tapti panašus į pasirinktus idealus.
Gyvenimo aplinkybės
Viena iš priežasčių, kodėl žmogus tapo vagimi, yra gyvenimo tingumas. Jei vaikas nesiekia kažkokio tikslo, jis tiesiog eina su srautu. Vėliau toks žmogus nežino, kaip užsidirbti pragyvenimui, ir jis nenori to sužinoti. Jam tampa lengviau vogti nei užsidirbti.
Pedagoginis nepriežiūra gali sukelti vagystę. Jei tėvai neskiria laiko vaiko auginimui, nesusitvarko su juo, jis jaučia jų abejingumą savo likimui. Neteisėtu elgesiu jis bando pritraukti jų dėmesį.
Disfunkcinių šeimų vaikai savo antisocialiu elgesiu tarsi pasakoja savo tėvams ir kitiems, kad jie tapo tokie, kokių norėjo juos matyti.
Asmuo, kartą pavogęs ir už tai praleidęs laiką kalėjime, ne visada gali prisitaikyti prie įprasto gyvenimo. Išėjęs iš kalėjimo, jis turi susirasti darbą. Jei žmogus negali rasti darbo, jis vėl imsis vagystės ir suras išeitį iš šios situacijos.
Nusitaikę žmonės tampa recidyvistais vagimis. Jie nežino, ką veikti laisvėje, nežino, kaip gyventi. Kurį laiką praleidęs už kalėjimo sienų, vagis sąmoningai eina į nusikaltimą, kad vėl būtų įkalintas. Taip jie prisitaiko prie gyvenimo. Kalėjime jiems nereikia jaudintis dėl savo pragyvenimo šaltinio. Ten jiems suteikiamas maistas, stogas ir, galbūt, darbas.
