Apipjaustymas dažnai siejamas su etninėmis ir religinėmis priežastimis. Bet tai visi stereotipai. Pavyzdžiui, JAV apipjaustyta daugiau nei pusė vyrų. Apipjaustymo viršūnė buvo praėjusio amžiaus 60-tieji metai. Tačiau per pastaruosius 20-30 metų ši procedūra tapo mažiau populiari.
Apipjaustymas: procedūros esmė
Apipjaustymas yra odos krašto, apimančio varpos galvutes, pašalinimas. Skirtingose šalyse procedūra atliekama skirtingais būdais ir ją gali reguliuoti net įstatymų leidybos organai.
Galvos oda išskiria tam tikrą balkšvos spalvos masę. Jis vadinamas smegma ir kaupiasi po apyvarpe. Kai kuriais atvejais šios masės užpildyta erdvė tampa infekcijos ar dirginimo židiniu. Jei atliksite apipjaustymo procedūrą, tada smegma niekur nesikaups ir infekcija neatsiras.
Apipjaustymą patartina atlikti ankstyvame amžiuje, kad tai nesukeltų psichologinės traumos. Jei ši operacija reikalinga berniukui, kuris paliko kūdikystės laikotarpį, tada iš anksto aptarkite su juo. Parodykite jam varpos odą, dengiančią galvos pagrindą. Įsitikinkite, kad vaikas supranta, kad jo varpa išliks nepakitusi. Paaiškinkite, kad iš pradžių varpa skaudės, bet labai greitai užgis.
Ši procedūra sutrikdo berniukų emocinę būseną, nes tai sustiprina vaikų įsitikinimus, kad varpą galima nupjauti kaip bausmę. Didžiausias psichologinių traumų pavojus kyla nuo 1 iki 6 metų amžiaus.
Apipjaustymas neturi įtakos seksualinei funkcijai, jautrumui lytinių santykių metu ar pasitenkinimui. Jis atliekamas taikant vietinę nejautrą. Tai sumažina komplikacijų tikimybę.
Paprastai po operacijos oda aplink siūles būna paraudusi, švelni ir patinusi. Visa tai vyksta trečią dieną. Po operacijos uždėtas tvarstis turi būti nuimtas po dienos. Varpą švelniai nuplaukite vandeniu 3 kartus per dieną. Po plovimo tepkite vazeliną arba antibiotikų tepalą.
Apipjaustymo pliusai ir minusai
Yra keturi iš labiausiai paplitusių apipjaustymo privalumų. Visų pirma rizika užsikrėsti šlapimo takų infekcijomis sumažėja 10 kartų.
Taip pat sumažės varpos užkrėtimo žmogaus papilomos virusu rizika. Šių vyrų partneriai taip pat turi mažesnę šių ligų riziką.
Taip pat yra kultūrinių, religinių priežasčių. Kai kurios religijos, pavyzdžiui, judaizmas ir islamas, reikalauja, kad jų tikintieji būtų apipjaustyti. Svarbų vaidmenį vaidina ir šeimos tradicijos. Pavyzdžiui, kai berniukas yra apipjaustytas, nes apipjaustyti ir vyresni šeimos nariai.
Tačiau yra ir priešpriešos dėl apipjaustymo. Tai vis dar yra chirurginė procedūra ir turi potencialią riziką. Bet jie yra nedažni. Dažniausiai tai yra kraujavimas ir infekcija, tačiau gydytojas gali lengvai su jais susidoroti.
Medicina nelaiko apipjaustymo medicinine būtinybe, nepaisant sumažėjusios infekcijos rizikos. Juk svarbiausia laikytis intymios higienos. Tinkamai laikantis neapipjaustyto varpos bus ne mažiau švarus.
