Kiekviena nauja karta mano, kad jaunimas yra tingesnis, egoistiškesnis ir nieko vertesnis už savo tėvus ir senelius. Tai gana paplitusios mintys apie jaunų žmonių gyvenimą, kai jie nesutampa su vyresnės kartos idealais. Vis dėlto vaikai keičiasi ir su jais keičiasi viso pasaulio vertybės.
Nurodymai
1 žingsnis
Šiuolaikinė jaunoji karta dar vadinama „YAYAYA“karta. Šie jaunuoliai yra tikri, kad viskas šiame pasaulyje yra padaryta dėl jų, labiausiai jiems rūpi jų pačių patogumas, nauda, jie yra visiškai įsitikinę savo verte kitiems. Tinklaraščiai, „Twitter“, socialiniai tinklai, instagramas padeda jiems išreikšti save. Būtina nedelsiant padaryti išlygą, kad kalbame apie pasaulines tendencijas pasaulyje, o ne apie kiekvieną konkretų vaiką.
2 žingsnis
Technologijų raida leidžia šiems vaikams aprašyti ir nufotografuoti kiekvieną savo gyvenimo žingsnį, ir daugelis jų yra visiškai tikri, kad juos supantis pasaulis domisi tuo, ką jie valgo pusryčiams, ką veikia dienos metu ir kur eina vakaro. Kartos pavadinimas „YAYAYA“kilo iš įpročio žavėtis savimi šiais jaunais žmonėmis, kurie net nebesupranta, kad likusiems žmonėms apskritai nerūpi jų patirtis ir interesai.
3 žingsnis
Šiuolaikiniai vaikai, skirtingai nei jų tėvai ir ypač seneliai, nėra įpratę prie fizinio darbo, o daugelis nemėgsta ir nemoka visai dirbti. Jie nemėgsta prisiimti atsakomybės, priimti rimtų sprendimų, mieliau „eina su srautu“ir neapkrauna savęs stipriais jausmais ir problemomis. Ši karta yra apsupta tiek daug informacijos, kad nesiekia suvokti naujos, todėl šie vaikai laikomi protingiausia ir nekūrybingiausia karta.
4 žingsnis
Tačiau tai yra pati mieliausia, problematiškiausia ir pozityviausia karta. Jie nemaištauja prieš egzistuojančią pasaulio sistemą, gerai elgiasi su savo tėvais, lieka ilgai gyventi su jais. Jie yra tikri, kad šlovė, kaip ir dideli pinigai, pasiekiama paprastai ir siekia būti garsūs, tačiau retai supranta, kad tam reikia daug dirbti.
5 žingsnis
Kodėl jie tokie? Viskas paaiškinama gana paprastai: visa žmonijos istorija eina šia linkme jau tūkstantmečius, ir dabar mes turime tą kartą, kurią sukūrėme mes, mūsų protėviai ir protėviai. Tolimais amžiais prieš mūsų erą ir apie šimtmetį iki 18 metų vaikai šeimose dažnai net nebuvo laikomi žmonėmis. Kūdikių mirtingumas buvo didžiulis, vaistai nuo paprasčiausių infekcijų ir pasaulinės epidemijos nepadėjo. Ką dar galėtų padaryti tėvai, kaip nesuvokti savo vaikų mirties kaip kažko pažįstamo ir absoliučiai natūralaus?
6 žingsnis
Be to, paprastos šeimos turėjo dešimt ar net daugiau vaikų. Atkreipti dėmesį į visus buvo laiko švaistymas, reikėjo gauti maisto tokiai gausiai šeimai. Paaiškėjo, kad kol žmogus užaugo iki vedybų amžiaus arba bent jau nepradėjo užsidirbti duonos sau ir kitiems vaikams, jis tėvams reiškė papildomą burną ir vargą. Šiais laikais vaikai buvo šalinami iš skirtingų tautų, jie buvo išgręžiami, jie bandė juos pratinti prie tvarkos fizinėmis bausmėmis ir smurtu bei anksti davė jiems dirbti.
7 žingsnis
Tačiau laikui bėgant žmonija subrendo ir tiesiogine prasme: vidutinis tautų amžius padidėjo. Vaikų šeimose vis mažiau, tačiau žmonės išmoko gyventi iki aukštesnio amžiaus. Dabar šeimai tapo lengviau išgyventi, medicinos lygis daugumai kūdikių leido išgyventi po pirmųjų gyvenimo metų. Ir vaiko vertė šeimoje išaugo. Dabar tėvai galėtų daugiau dėmesio skirti savo atžaloms ir geriau jais rūpintis.
8 žingsnis
Po 20-ojo amžiaus pasaulinių karų žmogaus, o ypač vaiko, vertė išaugo daug kartų. Pasaulis praktiškai prarado dvi sveikas jaunimo kartas. Nuo to laiko įstatymai ir vaiko teisių konvencijos atvėrė kelią šių dienų kartai. Dabar draudžiama fiziškai bausti vaiką, juo rūpinasi valstybė ir jo tėvai, griežtai draudžiama žaloti vaikus alkoholiu, tabaku, amoraliais gaminiais. Nuo pat ankstyvos vaikystės vaikus supa rūpestis ir supratimas, ko reikia jų tėvams, mokytojai juos gerbia, visa visuomenė privalo gerbti vaiko teises.
9 žingsnis
Tokiomis sąlygomis nėra ko stebėtis, kad vaikai auga priklausomi ir fiksuoti patys. O užduotis ugdyti visavertę asmenybę daugiausia tenka tėvų pečiams.
