Poliomielitas yra ūminė vaikų infekcinė liga, pažeidžianti pilkąją nugaros smegenų medžiagą. Tai tampa nervų sistemos patologijų priežastimi, tačiau laiku skiepijantys padės užkirsti kelią infekcijai.
Šiame pasaulyje naujagimio laukia ne tik malonios staigmenos, bet ir įvairios ligos. Štai kodėl vieni skiepai atliekami pirmą vaiko gyvenimo dieną, kiti - vėliau. Visi jie yra būtini, kad kūdikis apsaugotų savo kūną nuo įvairių ligų, pavyzdžiui, poliomielito.
Kas yra poliomielitas?
Kūdikių stuburo paralyžius arba poliomielitas pasireiškia vaikams nuo 5 mėnesių iki 6 metų. Tai yra infekcinė liga, kurią perneša oro lašai, neplautos rankos ir maistas, padedant vabzdžiams.
Ligos sukėlėjas yra poliovirusas hominis virusas, priklausantis žarnyno virusų grupei. Jis gali ilgai būti išorinėje aplinkoje, išlaikyti savo gyvybinius sugebėjimus. Jis gerai toleruoja šaltį ir šilumą, nebijo sušalti ir išdžiūti.
Virusas užkrečia nervų motorines ląsteles ir nugaros smegenis. Dėl to vaikas turi tam tikrų raumenų grupių paralyžių, jie gali atrofuotis. Dėl to vaikas tampa neįgalus. Nuo ligos galite apsisaugoti skiepydami.
Kai kuriais atvejais liga progresuoja be jokių simptomų, o kūnas pats susidoroja su poliomielitu. Toks žmogus tampa ligos nešiotoju, nors pats apie tai nežino.
Vakcinacijos nuo poliomielito grafikas
Skiepijimas nuo poliomielito daugelyje šalių yra įtrauktas į pagrindinį vaikų skiepijimo grafiką. Rusijoje ir Ukrainoje tai daroma vaikui 4 kartus per pirmuosius gyvenimo metus:
1. 3 mėn
2. 4 mėn
3. 5 mėn
4. 6 mėn.
Revakcinacija atliekama sulaukus pusantrų metų, 20 mėnesių ir 14 metų.
Yra 2 vakcinų rūšys: gyvos geriamos ir negyvos, inaktyvuotos, kurios švirkštu įšvirkščiamos į raumenų audinį.
Gyva vakcina suaktyvina gleivinės imunitetą, tai yra apsaugo galimo užkrėtimo kelius. Undead prisideda prie sisteminės gynybos, tai yra bendro imuniteto, vystymosi.
Pirmieji 4 skiepai atliekami su negyvomis kultūromis, nes vartojant lašus, gali išsivystyti su vakcina susijęs poliomielitas. Tai daugiausia pastebima vaikams, turintiems imuninės sistemos trūkumą.
Revakcinacijai naudojama gyva vakcina. Tai padeda suaktyvinti tiek vietinį, tiek bendrą imunitetą, vadinasi, visiškai apsaugoti vaiką. Geriamus lašus draudžiama vartoti vaikams, kuriems diagnozuota ŽIV ir kurie turi tokią ligą turinčius tėvus, taip pat kūdikiams, sergantiems pirminiu imunodeficitu, kurie nuolat serga.
Atsisakius skiepyti ar neskiepyti tinkamu laiku, kūdikis gali užsikrėsti „laukine“poliomielito atmaina. Tokio tipo liga atsirado 2010 m. Pasveikęs nuo bet kokio poliomielito, vaikas gali likti neįgalus visą savo gyvenimą.
