Ekonominė krizė yra šalies ekonomikos būklė, kai smarkiai sumažėja gamyba, nebeveikia gerai veikiantys gamybos ryšiai, bankrutuoja didelės ir mažos įmonės, o nedarbo lygis smarkiai pakyla. Dėl to gyventojų pajamos krinta ir daugelis atsiduria žemiau skurdo ribos.
Krizės priežastys
Kalbėdami apie krizės priežastis, dauguma ekonomistų nurodo rinkos disbalansą. Prekių pasiūla viršija paklausą, ir žmonės nustoja pirkti prekes. Įmonės yra priverstos sumažinti savo produktų kainą. Uždirbti pinigai nebemoka gamybos, todėl verslininkai bankrutuoja. Todėl jie dažnai kalba apie „perprodukcijos krizę“. Namų ūkio pajamų sumažėjimas lemia dar didesnę paklausą ir sukelia naują augalų uždarymo ir atleidimo bangą.
N. D. Kondratjevas ekonomikos raidą pristatė didelių ciklų forma, kurioje krizė yra tik natūrali dalis. Ciklas susideda iš etapų: pradinis, kai atrodo, kad viskas tvarkoje, - krizė - depresija - ekonomikos atsigavimas. Šie ciklai yra susiję su mokslo ir technologijų plėtra, dėl kurios atsiranda naujų pramonės šakų, kurios pradeda sparčiai vystytis. Tuo pat metu senosios pramonės šakos žlunga. Krizė prasideda nuo jų. Ekonomikos krizės taip pat gali būti siejamos su karu, stichinėmis nelaimėmis ir kt.
Krizių rūšys
Ekonomistai kalba apie dvi krizių rūšis - recesiją ir depresiją. Recesija - kai ekonomikoje mažėja gamybos lygis, tai yra neigiamas BVP, mažiausiai šešis mėnesius. Tuo pat metu kritimas nepasiekia savo minimumo.
Depresija yra labai stipri, gili ar užsitęsusi recesija, kai gamybos apimtis žymiai sumažėja ir ši būsena išlieka labai ilgai, kartais keletą metų.
Didžioji 4-ojo dešimtmečio depresija yra klasikinis sunkios depresijos pavyzdys. 1929–1933 metais gamyba JAV sumažėjo 30%. 1933 m. Maždaug ketvirtadalis darbingo amžiaus gyventojų buvo bedarbiai. Įmonės negalėjo parduoti savo produktų ir uždarė savo gamyklas ir biurus labai daug.
Krizių pasekmės yra labai reikšmingos socialiniam šalių gyvenimui. Pavyzdžiui, dėl krizės didėja susidomėjimas religija, didėja mirtingumas nuo įvairių ligų, daugėja savižudybių, daugėja alkoholizmo ir pigius gėrimus vartojančių gyventojų. Nusikalstamumas didėja. Turizmas smarkiai sumažėjęs.
Krizės išgydo ekonomiką, sunaikindamos atsilikusius gamybos metodus. Ir būtent krizė verčia žmones ieškoti naujų ekonomikos valdymo būdų, o tai galiausiai lemia ekonomikos atsigavimą.
