Vystymasis Kaip Psichologinis Reiškinys

Turinys:

Vystymasis Kaip Psichologinis Reiškinys
Vystymasis Kaip Psichologinis Reiškinys

Video: Vystymasis Kaip Psichologinis Reiškinys

Video: Vystymasis Kaip Psichologinis Reiškinys
Video: Psichologinis atsparumas. Teoriniai pagrindai ir praktinės konsultacijos pavyzdys. 2024, Gegužė
Anonim

Plėtra kaip psichologinis reiškinys reiškia bet kokius laiko pokyčius. Tačiau mokslininkai vis dar nesutaria, kas tiksliai keičiasi ir kaip tai vyksta.

Vystymasis kaip psichologinis reiškinys
Vystymasis kaip psichologinis reiškinys

Nurodymai

1 žingsnis

Pasak V. N. Karandašev, „plėtros“sąvoka yra daugialypė. Vystymąsi galime suprasti kaip augimą, tai yra kiekybinio objekto išorinių požymių kitimo (kaupimo) procesą, matuojant aukštį, ilgį, storį ir kt. Tačiau tuo pačiu vystymasis gali reikšti brendimą. Šiuo atveju pagrindinis proceso komponentas yra morfologiniai pokyčiai, atsirandantys tiesiogiai kontroliuojant genetinį aparatą.

2 žingsnis

Plėtra taip pat gali būti vertinama kaip tobulėjimas. Šiuo atveju žmogaus reakcijų ir psichinių procesų sistema, transformuodama jo asmenybės struktūrą, taps vystymosi mechanizmu. Šis požiūris daro prielaidą, kad yra konkretus tikslas (tobula vystymosi forma). Psichologijoje ši interpretacija randama dažniausiai. Tai tobulėjimo procesas priverčia žmones gyventi, spręsti pavestas užduotis ir pasiekti rezultatų.

3 žingsnis

Plėtros sąvoka taip pat naudojama socialinėje psichologijoje, o konkrečiai - masių psichologijoje. Čia tai gali reikšti visuotinius pokyčius. Tokie bendri pokyčiai turėtų įvykti skirtingų kultūrų, religijų, kalbų žmonėms. Tuo pačiu metu gali būti svarstomas ir visuotinis regioninių žmonių grupių pokytis, ir tarptautinės masės. Didelis atotrūkis tarp išsivysčiusių šalių ir atsilikėlių gali būti aiškus tokios raidos pavyzdys.

4 žingsnis

Psichologinėse konsultacijose ir psichoterapijoje „vystymosi“sąvoka dažniau suprantama kaip kokybinis struktūrinis pokytis. Tai yra, konsultavimo ar terapijos procese esančiame asmenyje visiškai ir visiškai pasikeičia bet kokios anksčiau jam būdingos savybės. Kinta žmogaus pasaulėžiūra, jo vertybės, asmenybės bruožai. Šiam darbui atlikti reikia daug mėnesių. Jei žmogaus požiūris per metus nesikeičia, tada galime tvirtai pasakyti, kad individas nenori vystytis.

5 žingsnis

Paskutinė kategorija taip pat gali apimti „vystymosi“, kaip pokyčio, apimančio naują plėtrą, sampratą. Tai yra, plėtra gali būti laikoma tik tais pokyčiais, kurie sukelia naujus pokyčius. Vyksta savotiška pokyčių lavina. Kasdieniniame gyvenime ši interpretacija vadinama „drugelio efektu“. Viskas, ką daro žmogus, sukelia bet kokias pasekmes, nesvarbu, ar tai kelionė į parduotuvę, ar šalių susitarimo pasirašymas.

Rekomenduojamas: