Bet kuris iš tėvų nori auginti savo vaiką esant savarankišku ir galinčiu užmegzti santykius su pakeliui sutiktais žmonėmis. Harmoningos asmenybės ugdymo tema parašyta daugybė knygų, tačiau nepamirškite, kad vaikas mokosi stebėdamas ir jausdamas. Augdamas jis įsisavina tėvų elgesį, bendravimo ir elgesio būdus šeimoje ir visuomenėje.
Diktuok
Šeimos despotizmas, slopinantis kūdikio iniciatyvą naujose jo gyvenimo situacijose, lemia tai, kad vaikas užauga su stipriu savarankiškumo „šlubavimu“. Jei augantis žmogus nuo vaikystės stebi diktato pasireiškimą nuo stipraus tėvo iki silpnesnio šeimos nario ar jam, yra didelė tikimybė, kad jis priims šį elgesio modelį. Tapęs santykių despotu, anksčiau ar vėliau jis pradės taikyti savo „galią“visiems, kuriems tik gali.
Globos
Galbūt tai yra labiausiai paplitusi šeimos elgesio taktika, nes rūpestis yra pagrindinis dalykas santykiuose su vaikais, tačiau visi tai supranta skirtingai. Pernelyg didelė globa gali padaryti vaiką silpnos valios tvariniu, kuriam reikia pagalbos iš išorės sprendžiant paprasčiausius klausimus, taip pat suteikti jam utopinį supratimą, kad viskas yra skolinga, o jei ne, tada jis turi būti paimtas jėga.
Susidūrimas
Susidūrimas ir „kariniai veiksmai“šeimoje sukelia nuolatinį dirginimą ir abipusį nuoskaudą. Vaikas mokosi pernelyg gintis ir tuo pačiu subtiliai pastebėti bei perdėti kitų silpnybes. Užaugęs jis taip pat paskelbs karą kitiems „blogiems“aplinkiniams ir nepamirš apie savo tėvus.
Rami egzistencija
Tokia tėvų su vaiku forma tampa juokinga, kai šeimoje yra ypatingas nesikišimas. Už visišką veiklos ir veiksmų pasirinkimo laisvę, vaiko individualumą šeima gali mokėti abejingai ir atskirai nuo šeimos kritiniais momentais, kai reikia jos dalyvavimo ir pagalbos.
Bendradarbiavimas
Manoma, kad ši šeimos santykių forma yra harmoningiausia. Mažas žmogus užauga supratęs savo ir kitų vertę, pasirengęs palaikyti mylimą žmogų sunkmečiu, ištiesti petį ir gali ramiai pasikliauti kitų žmonių pagalba.
