Vaikų pykinimas yra gana dažna istorija. Daugelis tėvų pasimeta priešais ją, nežinodami, ką daryti tokiose situacijose. Dažniausiai jie iškart puola raminti vaiką. Bet ar tai visada reikia padaryti?
Tėvai ir vaikai
Vaikų auklėjimas yra sunkus darbas. Tam reikia daug intelekto ir emocinio komponento. Labai dažnai tėvams būna gana sunku susivienyti, kai jų vaikas pradeda būti kaprizingas, mėtyti pykčius, neklausyti jų įtikinėjimų. Norint nuraminti vaiką, vienas verkia: „Tylėk! Dabar eini į kampą! Jis nustojo verkti! ir kt. Norėdami tai padaryti, turite gerai pažinti savo mylimą vaiką ir naudoti savo metodus, kad jį nuramintumėte.
Kaip nuraminti savo vaiką
Ne visada verta iškart skubėti prie vaiko ir pradėti jį raminti. Būna, kad po to vaikai pradeda dar labiau verkti ir rėkti. Galite pabandyti palikti jį vieną. Leisk jam išmesti emocijas ir, ko gero, jis pats nusiramins. Šioje situacijoje būtina užtikrinti, kad būdamas vienas jis nesusižalotų.
Išmintingi tėvai žino, kad šaukti ant vaiko nenaudinga. Jie pradeda kopijuoti ir kartoti savo veiksmus įniršiuose. Jei tėvai yra ramūs, tai moko vaikus elgtis panašiai. Suvaldykite savo emocijas, kad to išmokytumėte savo vaikui.
Maži vaikai dažnai užpuola, nes negali išreikšti emocijų žodžiais. Savo ruožtu tėvai, jų nesuprasdami, taip pat pradeda kristi į isterikus. Jie taip pat nesugeba jiems paaiškinti, ko nori. Psichologai, tiriantys šią problemą, rekomenduoja pereiti prie gestų kalbos, o tai gali būti lengviau paaiškinti, ką tėvai nori pasakyti savo kūdikiui.
Kartais suaugęs žmogus iš tikrųjų nori būti vienas. Jam reikalinga asmeninė erdvė, kurios niekas nepažeistų. Toks poreikis gali kilti vaikui. Tikėtina, kad jam tiesiog nuobodu aplinkiniai ir aplinka, jis pradeda rėkti ir verkti. Arba gali atsitikti ir atvirkščiai, kad rėkdamas ir isteriškai bando pritraukti dėmesį į save, nes yra vienišas. Turime pabandyti tai suprasti. Vienu atveju - tiesiog palikite vaiką ramybėje, o kitu - skirkite jam daugiau dėmesio.
Išvada
Emociškai išsivystę tėvai turėtų prisiminti, kad kiekvienas agresijos, isterijos, pykčio protrūkis, jų vaikas turi priežastį. Atsakyti jam tokiu pačiu būdu yra neapgalvota. Tik meilė ir supratimas gali ištaisyti tokį vaiko elgesį. Jis turi suprasti, kad isterija nėra geriausias būdas išreikšti savo reikalavimus.
Tėvai, išsiaiškinę isterijos priežastį, privalo parodyti, kad jis jiems brangiausias ir mylimiausias. Mažas žmogus visada turėtų žinoti ir jausti, kad mama ir tėtis jį myli, kad ir kaip gerai ar blogai jis elgtųsi.
