Kartais neįmanoma pasakyti meilės nuo įsimylėjimo. Santykių pradžioje beveik visi galvoja, kad būtent šis žmogus yra vienintelė meilė visą likusį gyvenimą. Tačiau laikas bėga, o jausmų intensyvumas palaipsniui mažėja, o tada staiga staiga dingsta be pėdsakų. Svarbu suprasti, kur baigiasi įsimylėjimas ir prasideda tikra stipri meilė.
Įsimylėjimas nėra tas pats, kas įsimylėti
Psichologų nuomonės skiriasi, tačiau visuotinai pripažįstama, kad įsimylėjimo būsena yra panaši į ligą ar apsėdimą. Įsimylėjęs žmogus sugeba beprasmius veiksmus, daug kas jam atleidžiama. Jausmų nešamas, jis nori visiškai turėti savo garbinimo objektą. Dažnai žmonės patenka į savo aistrų spąstus ir painioja tikrus jausmus su trumpalaikiu smurtinių emocijų protrūkiu.
Įsimylėjimas įkvepia ir suteikia euforijos jausmą, kurį netrukus pakeis nusivylimas ir melancholija. Gerai žinomas faktas, kad įsimylėję žmonės kenčia nuo dažnų nuotaikų pokyčių ir tampa savo aistrų bei norų įkaitais.
Kita vertus, meilė reiškia visiškai kitokį požiūrį. Mylintis žmogus niekada nepadarys beprotybės. Be abejo, išoriškai aistra atrodo daug patrauklesnė. Po kelių susitikimų neįmanoma užmegzti gilaus jausmo žmogui. Deja, nėra „meilės iš pirmo žvilgsnio“. Galima didelė užuojauta, beprotiškas potraukis, aistra, manija - bet kas, bet ne tikra meilė. Norint sukurti tikrą, gilų jausmą reikia ilgo kelio.
Kai gimsta tikra meilė
Pagrindinis skirtumas tarp įsimylėjimo ir meilės yra tas, kad įsimylėjęs vyras pirmiausia galvoja apie save, o mylintis apie savo partnerį.
Ilgi ir tvirti santykiai negali būti pagrįsti įsimylėjimu. Meilėje žmonės mato visus vienas kito trūkumus ir priima savo artimuosius tokius, kokie jie yra, jais rūpinasi, palaiko.
Tikroji meilė reikalauja materializacijos. Žmonės dovanoja vieni kitiems dovanas, daro malonias staigmenas, džiugina savo artimuosius ir pagaliau susilaukia vaikų.
Jei vienas yra blogas, tada kartu kenčia ir kita pusė, kartu patiriamos ir laimės akimirkos. Būna, kad laikui bėgant žmonės tampa netgi išoriškai panašūs vienas į kitą, o kartais mąsto taip pat. Žmonės gyvena visiško pasitikėjimo ir pasitikėjimo savo jausmais atmosferoje.
Laikui bėgant meilė išnyksta ir ją pakeičia nusivylimas, o meilė bėgant metams, atvirkščiai, tampa dar stipresnė.
Būna, kad aistra laikui bėgant virsta meile, kai žmonės geriau pažįsta vienas kitą. Galime sakyti, kad įsimylėjimas yra tik pirmas žingsnis, maža dalis ilgo kelio, vadinamo „Tikra meile“, ir ne visiems lemta jį pereiti.
