Be abejo, motinos ir aplinkinių žmonių elgesys palieka pėdsaką vaisiui įsčiose. Štai kodėl reikia bendrauti su vaiku iki pat gimimo, kad vaikas nuo pirmų dienų jaustų artimųjų šilumą ir meilumą.
Jau nuo 10-osios nėštumo savaitės susiformuoja vaiko pojūčiai, todėl jis pradeda reaguoti į įvairius impulsus. Jis sugeba girdėti garsą po 16 savaičių vystymosi. Nuo tos akimirkos vaisius sugeba ne tik girdėti, bet ir įsiminti malonius garsus ir gimtąjį balsą. Po 20 savaičių kūdikis sugeba reaguoti į bet kokius veiksmus judesiais, kuriuos būsima mama aiškiai jaučia. Galite pastebėti judėjimo dinamiką ir suprasti, kas vaikui patinka, o kas kategoriškai neatitinka motinos gyvenimo būdo. Bloga nuotaika ir stresinės situacijos neigiamai veikia vaisiaus būklę gimdoje, nes nervinių sukrėtimų ir išgyvenimų metu į moters kraują metamos biologiškai aktyvios medžiagos. Tokiomis akimirkomis patartina daryti tai, kas jums patinka (dainuoti, siūti, siuvinėti, rankdarbius), kad išvengtumėte blogų minčių ir nusiteiktumėte teigiamai bangai. Vaikas labai gerai žino apie bet kokius motinos kūno pokyčius, todėl jis gali pradėti elgtis neramiai arba, priešingai, nusiraminti iš išgąsčio ir nustoti judėti gimdoje. Bendravimas su būsimu vaiku yra būtinas ne tik jam pačiam, bet ir tėvams. Pavyzdžiui, kūdikis pradeda jausti motinos rankų prisilietimą, atpažįsta tėvų balsus, girdi jo mėgstamas melodijas. Taigi jis jaučia savo šeimos meilę ir meilumą bei jaučiasi reikalingas naujame pasaulyje, į kurį turi patekti. Tėvai, ypač mama, turi išmokti suprasti savo vaiką, o tai leis ateityje užmegzti aukšto lygio santykius. Šiuo metu yra specialių metodų, padedančių tėvams rasti bendrą kalbą su negimusiu kūdikiu. Žinoma, būsimoji mama turėtų laukti jo gimimo. Būtent įspūdžiai ir pojūčiai yra pagrindiniai normalaus vaisiaus gimdos vystymosi ir sveiko bei pilnaverčio vaiko gimimo veiksniai.
