Pasitikėjimas savimi yra įsitikinimas, kad jūs galite teisingai susitvarkyti su tam tikra situacija. Norėdami tai padaryti, turite turėti reikiamų žinių, įgūdžių ir gebėjimų. Pasitikėjimas vaikais formuojasi ugdymo procese.
Nurodymai
1 žingsnis
Tėvų požiūris į vaiko sugebėjimus vaidina svarbų vaidmenį ugdant vaikų pasitikėjimą. Jie gali padėti vaikui jo veikloje, padėti suprasti ir atsižvelgti į klaidas, paaiškinti problemos sprendimo variantus, išmokyti jį rasti reikalingos informacijos. Tokiu atveju vaikas žinos, kad nėra baisu suklysti. Pagrindinis dalykas yra užsibrėžti tikslą ir pasiekti jo įgyvendinimą. Vaikui reikia paaiškinti, kad kelyje į tikslą gali kilti daugybė sunkumų. Išmokyk jo nebijoti. Įveikiant sunkumus, formuojama patirtis ir ryžtas, grūdinamas charakteris.
2 žingsnis
Be to, svarbus ir pačių tėvų pavyzdys. Jei jie nėra tikri dėl savęs, parodo abejones dėl tam tikros problemos sprendimo, tada jiems bus sunku ugdyti pasitikėjimą savo vaiku. Nuolatinės abejonės dėl jų teisumo daro vaiką nesaugų. Ir atvirkščiai, matydamas drąsius, savimi pasitikinčius tėvus, vaikas stengsis būti panašus į juos. Laikui bėgant jis taip pat išmoks būti atsakingas už savo veiksmus.
3 žingsnis
Kolektyvas daro įtaką vaikų pasitikėjimo savimi formavimuisi. Jei vaikas priimamas į grupę, kiti priima jo nuomonę, jie jo išklauso, tada laikui bėgant jis pasitiki savo galimybėmis. Tam įtakos turi ir vaiko dalyvavimas įvairiose veiklose. Pasiruošimas spektakliui ir pasirodymas prieš auditoriją yra svarbi patirtis. Jis nebijos, kad kiti neigiamai vertins savo veiklos rezultatus, ir išmoks suvokti konstruktyvią kritiką.
4 žingsnis
Tai labai priklauso ir nuo mokytojo, ar vaikas pasitiki komanda. Jo užduotis yra sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui formuotis pasitikėjimui. Atmestų vaikų neturėtų būti leidžiama į grupę. Kiekvienas vaikas yra skirtingas. Atsižvelgimas į jo individualius sugebėjimus suteikia pagrindą pasitikėjimui ugdyti.
