Daugelis suaugusiųjų vaikų nusiskundimų nevertina rimtai, nes jiems atrodo, kad vaikas dėl savo amžiaus gali būti įžeistas tik dėl kai kurių smulkmenų, pavyzdžiui, kad jo motina nepirko naujo žaislo arba uždraudė žaisti kompiuterinį žaidimą papildomam pusvalandžiui. Tokių nuoskaudų pasitaiko, ir jos tikrai nėra per rimtos. Tačiau kartu su jais yra ir rimtesnių išgyvenimų, atsirandančių dėl tėvų kaltės.
Nurodymai
1 žingsnis
Mamos ir tėčiai ne visada elgiasi teisingai santykiuose su savo vaikais, kartais, to nepastebėdami, daro tai, ko nepriimtina daryti su vaiku, arba sako kūdikiui absoliučiai netinkamas frazes.
2 žingsnis
Lengviausia įžeisti žodžiais ir darbais, o patys tėvai gana nuoširdžiai gali to net nepastebėti. Pavyzdžiui, įprastas antausis dėl nedidelio nusižengimo, kurį tėvai suvokia kaip ugdymo momentą, gali labai įžeisti vaiką. Fizinės bausmės iš esmės negalima naudoti auklėjimo procese, nes jos žemina vaiko asmenybę, ir tai tikrai paveiks jo būsimą gyvenimą. Vaikas verkia ne todėl, kad jam skauda nuo kito antausio, o todėl, kad vaikas suirzęs iki ašarų, kad tėvai su juo taip elgiasi. Bausmės turėtų būti kitokios, humaniškesnės ir mažiau pavojingos vaiko asmenybei.
3 žingsnis
Riksmai taip pat labai įžeidžia vaikus, ir daugelis tėvų reguliariai kelia savo balsą vaikams be pagrindo ar be jo. Kai tėvas rėkia, vaikas nesupranta visos šio šauksmo esmės, jis nesugeba suprasti, kodėl būtent mama ar tėtis pakėlė balsą. Iš pradžių jis tiesiog ima siaubingai bijoti tėvų, o po to jo širdyje nusėda nuoskauda, kuri veikia destruktyviai. Pakanka pažiūrėti į vaiko akis jo paties verksmo metu, kad suprastume, kaip siaubingai jis elgiasi su vaikais.
4 žingsnis
Tėvų ignoravimas taip pat nepaprastai įžeidžia vaiką. Svarbu, kad vaikams būtų skiriamas dėmesys, jiems to reikia, todėl jie stengiasi visais būdais jį pritraukti. Jei tėvai nuolat ignoruos savo vaiką, tada įėjimas nebus geriausias būdas pritraukti dėmesį. Vaikas pastebės, kad dažniausiai tėvai į jį atkreipia dėmesį, kai jis yra kaltas. Taip, šiuo atveju jie šaukia vaiko, tačiau vis tiek mamos ir tėčio dėmesys yra visiškai vienas. Atitinkamai kūdikis sąmoningai elgsis bjauriai, kad būtų pastebėtas.
