Norint pasiekti tikslą, pirmiausia reikia teisingai paskirti šį tikslą. Pedagogikoje, viešajame administravime, koučinge ir psichologijoje yra įvairių tikslų nustatymo technologijų, kurios naudojamos siekiant pagerinti įvairių tikslų pasiekimo efektyvumą.
Tikslų nustatymo technologijos yra skirtos kuo tiksliau nustatyti galutinius tikslus ir dėl to rasti būdus jiems išspręsti. Skirtingose veiklos srityse naudojamos skirtingos technologijos, tačiau visų jų esmė yra keletas bendrųjų principų.
Tikslų nustatymo technologijos prasmė
Pirmasis žingsnis paprastai yra kruopštus darbas su terminologija. Tikslas turėtų būti suformuluotas taip, kad būtų išvengta galimo neaiškumo ir neteisingo aiškinimo. Norėdami tai padaryti, turite patys apibrėžti visus terminus, vartojamus formuluojant tikslą. Pavyzdžiui, tikslas „praturtėti“yra blogas variantas, nes jį galima daug interpretuoti. Tačiau formuluotė „iki 2015 m. Trigubai padidinti jūsų pajamas“yra daug geresnė, nes joje vartojami nedviprasmiški terminai.
Kitas svarbus momentas yra tikslo išmatuojamumas. Būtina užduotį nustatyti taip, kad būtų galima patikrinti jos atlikimą. Jei tikslą suformuluosite neaiškiai ir abstrakčiai, pavyzdžiui, „būti laimingesniu“, gali pasirodyti, kad negalite nustatyti, ar pasiekėte tai, ko norite. Todėl jūsų tikslas turėtų būti objektyviai įvertinamas.
Populiariausia tikslų nustatymo technika yra S. M. A. R. T - penkių angliškų žodžių santrumpa, reiškianti: konkretumas, išmatuojamumas, pasiekiamumas, efektyvumas ir laiko apribojimas.
Galiausiai jūsų nustatyta užduotis turi būti potencialiai išspręsta. Nepasiekiami tikslai kelia papildomą stresą ir nusivylimą. Tuo pačiu metu reikia tam tikrų pastangų, kad pasiektumėte tikslą, nes nustatydami sau užduotį „gyventi iki pirmadienio“, vargu ar ką nors pakeisite savo gyvenime (žinoma, išskyrus kraštutinius atvejus).
Technikos taikymo sritys
Koučingo, tai yra į tikslą orientuoto psichologinio konsultavimo metodo, didelis dėmesys skiriamas tikriesiems kliento poreikiams nustatyti. Dažnai nutinka taip, kad konsultacijos metu klientas radikaliai keičia savo tikslus, suprasdamas, kas jam iš tikrųjų svarbu ir reikalinga. Paprastai šis efektas pasiekiamas pateikiant įvairius klausimus, kurie skatina klientus apibrėžti terminus, poreikius ir galimybes. Po to įvertinama esama padėtis ir ieškoma paprasčiausio kelio į tikslą, remiantis turimais duomenimis.
Dažna klaida nustatant tikslus, ypač pedagogikos, vadybos ar socialinio darbo srityse, yra konkretaus tikslo pakeitimas šūkiu, kuris gali motyvuoti, tačiau nėra tikrasis tikslas.
Kalbant apie pedagogiką, čia visų pirma naudojamos tikslų nustatymo technologijos, kad kiekviena vedama pamoka atneštų praktinės naudos studentams. Dėstant neretai gerai vedama pamoka neišsprendžia jokių problemų, o tai yra procesas proceso labui. Tikslų nustatymo metodika padeda išvengti tokių atvejų, verčiant mokytoją suformuluoti savo užduotį kiekvienai pamokai ir pabaigoje patikrinti jos įgyvendinimą.
