Depresija yra liga, kuri gali pasireikšti net ankstyvame amžiuje. Depresinis sutrikimas kelia tam tikrą grėsmę vaiko asmenybės formavimuisi, o būklę gali būti sunku diagnozuoti. Kokie yra vaikystės depresijos vystymosi požymiai?
Vaikystės depresijos klastingumas slypi dviejuose pagrindiniuose dalykuose. Pirma, vaikas nežino, kaip tiksliai apibūdinti savo jausmus ir pojūčius, jam gali būti sunku konkrečiai paaiškinti tėvams, ką ir kur jis skauda, kas jį jaudina ir kodėl. Antra, depresija vaikystėje daugeliu atvejų yra užmaskuota, jai būdingi įvairūs fiziologiniai požymiai. Tėvai somatinius simptomus dažnai aiškina kaip kažkokią organinę ligą, tačiau medicininės apžiūros ir gydymas neduoda prasmingo rezultato. Be to, vaikystės depresijai būdinga išsami simptomatologija, kuri apsunkina tikslią diagnozę. Todėl vaikams dažnai skiriamas asteninio sindromo variantas arba pradinė psichopatijos stadija. Astenijai, psichopatijai ir kitiems sutrikimams gydyti reikia gydymo, kuris paprastai nenaudojamas depresijai ištaisyti. Todėl tokia terapija neduoda teigiamų rezultatų.
Vaikystės depresijos pavojus yra tas, kad jos ilgą laiką galima nepastebėti. Tėvai gali užsiimti fizine sveikata, manyti, kad vaikas tiesiog rodo įnoringą charakterį. Vaikų depresija gali prasidėti labai ankstyvame amžiuje, tačiau tik paauglystėje tėvai, mokytojai ir psichologai mokykloje, medicinos specialistai gali įtarti jos buvimą. Tuo metu depresijos sutrikimas jau palieka rimtą pėdsaką vaiko asmenybės raidoje ir gali sukelti tikrai negrįžtamus padarinius. Be to, depresija dažnai lydi hormoninio lygio pokyčius, kurie tiesiogiai paveiks vaiko fiziologiją.
Dažnos fizinės depresijos apraiškos vaikystėje
Dažniausiai depresinė būsena vaikystėje slepiama kaip virškinamojo trakto problemos. Vaikas pradeda nuolat skųstis pilvo skausmais, pykinimu, žagsėjimu, raugėjimu ir rėmuo. Kai kuriais atvejais gali atsirasti vėmimas. Vaiko apetitas depresijos metu paprastai būna nestabilus. Sergant depresija, būdingi virškinimo sutrikimai: vidurių užkietėjimą vaikystėje galima pakeisti stipriu viduriavimu.
Vaiko depresiniam sutrikimui būdingi galvos skausmai ir galvos svaigimas, spengimas ausyse ir fokusavimo problemos. Vaikas gali skųstis bendru negalavimu, skausmu visame kūne, nuo kurio analgetikai negelbsti. Dažnai depresijos fone imunitetas nepavyksta, nes vaikas dažnai pradeda sirgti virusinėmis, infekcinėmis ligomis.
Fiziologiniai vaikų depresijos simptomai taip pat turėtų apimti:
- medžiagų apykaitos problemos, nepakankamas svoris ar nutukimas;
- raumenų silpnumas, asteninis sindromas;
- nuolatinė kūno įtampa;
- jėgų trūkumas, nuolatinis nuovargis, mieguistumas;
- kūno skausmai;
- nepagrįstas temperatūros kilimas; tuo pačiu metu aukšta vaiko temperatūra gali išlikti ilgą laiką;
- bronchitas, apnėja, knarkimas, kitos kvėpavimo problemos;
- odos blyškumas ar cianozė; Dažnai, kai vaikas yra prislėgtas, pastebimos mėlynės ar tamsūs ratilai po akimis;
- įvairios odos ligos, pūslelinė, pienligė vaikystėje;
- VSD, širdies ir kraujagyslių sistemos problemos.
Vaikystės depresijai būdinga lengvabūdė būsena, kai kuriais atvejais pasireiškia alpimas.
Depresija sergančiam vaikui gali pasireikšti kai kurie simptomai, būdingi epilepsijai.
Sunkiais atvejais laikinai prarandama klausa, regėjimas, gebėjimas kalbėti ir judėti.
Vakare depresija sergančių vaikų fizinis aktyvumas labai padidėja. Jie gali lakstyti po namus, rėkti ir neramiai suktis lovoje. Jų judesiai atrodo nervingi, nepatogūs, šiurkštūs ir dažnai beprasmiai.
Kiti įprasti vaikystės depresijos simptomai
Su tokiu sutrikimu labai kenčia nervų sistema. Vaiko depresinės būsenos simptomai gali pasireikšti nemiga, košmarais, nerviniais tikais ir nervinio jautrumo praradimu.
Pagrindiniai požymiai, kuriais galima įtarti skausmingos vaiko būklės vystymąsi, veikia psichiką, emocijas. Šie ženklai yra šie:
- staigūs nuotaikų pokyčiai, tačiau dominuoja depresija, liūdesys, neviltis, apatija;
- negatyvizmas;
- padidėjusi agresija, dirglumas, nerimas;
- nerimas, panikos priepuoliai;
- ašarojimas ar nuolatinis ašarų artumas, padidėjęs jautrumas, pažeidžiamumas;
- izoliacija, pasitraukimas į savo pasaulį ir mintis;
- elgesio sutrikimai: vaikas tampa nepaklusnus, elgiasi grubiai;
- fiksavimas neigiamose mintyse, įvykiuose ir emocijose;
- vaikai depresijos metu labai dažnai verkšlena, skundžiasi nuolatiniu nuoboduliu, jiems niekas neįdomu, jų netraukia nauji žaislai, jie nesiekia žaisti ir susisiekti su kitais vaikais;
- depresija, nuolatinis melancholijos jausmas, mirties ir vienišumo baimė;
- stiprus tingumas;
- lėtas mąstymas: vaikui tampa sunku įsisavinti naują informaciją, vaikas gali ilgai galvoti apie atsakymus net į pagrindinius klausimus;
- smarkiai pablogėjusi atmintis; nesąmoningumas;
- kalba, kaip taisyklė, tampa lėta, dažnai nenuosekli, slopinama;
- esant depresinei būsenai, vaikai linkę į gilų mąstymą;
- žema savivertė, drovumas;
- padidėjęs abejingumas gali pasireikšti nuostabiu paklusnumu.
Depresinis sutrikimas vaiko galvoje dažnai formuoja keistas ir gąsdinančias mintis. Jis pradeda bijoti pasaulio pabaigos ar kokios katastrofos, skaudžiai išgyvena akimirkas, kai tenka išsiskirti su mama.
Vaikas tampa niūrus, nesišypsantis, grubus, įtarus, nepasitikintis. Esant tokiai skaudžiai būsenai, bet kokia kritika gali būti labai aiškiai suvokiama. Pastabos ar priekaištai sukelia nepakankamą apmaudą, o menkiausia neteisybė gali išprovokuoti isterikus riksmais ir ašaromis.
Ekspertai pažymi, kad vaikystės depresijai būdinga tam tikra regreso forma. Tai pasireiškia tuo, kad jau visai suaugęs vaikas staiga pradeda žaisti kūdikiams skirtus žaislus ir žaidimus, prašo čiulptuko, reikalauja nešiotis ant rankų, prašo miegoti tėvų lovoje. Regresija taip pat gali pasireikšti čiulpiant nykštį.
Depresinį sutrikimą ne visada lydi visi šie simptomai. Tačiau jei yra didžioji dauguma simptomų ir jie išlieka ilgą laiką, tai yra priežastis kreiptis į specialistą.
