Kai vaikas įžengia į naują mokyklą, jis pradeda iš dalies savarankišką gyvenimą. Vaikas mokosi pats priimti sprendimus, rinktis, susidaryti dienos tvarkaraštį, gyventi pagal savo planą. Tai, kaip mokinys mokysis, tiesiogiai priklauso nuo jo savigarbos.
Treniruočių efektyvumas priklauso nuo aukšto ar žemo mokinio savęs vertinimo. Svarbu, kaip vaikas priima ir supranta save. Jei mokinys yra drovus ir bijo išsakyti savo nuomonę, jam gali būti gėda atsakyti į klasę ir taip užsitarnauti blogą reputaciją mokytojui.
Dėl žemos savivertės vaikas gali prarasti susidomėjimą mokymusi. Be to, jis gali nenorėti lankyti švietimo įstaigos.
Be abejo, tokioje situacijoje svarbu, kad vaikas būtų įvertintas ir pagirtas už jo darbą. Mokytojas yra autoritetas jaunam studentui. Jei mokytojas vertina mokinio pastangas, tada vaiko nuomonė apie save kyla, jei darbas lieka neįvertintas, tada jis mažėja.
Jaunesniems mokiniams svarbus mokytojo ir tėvų įvertinimas. Dažnai nutinka taip, kad vaiko savivertė yra pervertinama arba sumažinama. Šiuo atveju vaikas negali objektyviai įvertinti savo žinių ir savo elgesio, jis visiškai pasitiki šiuo klausimu suaugusiajam
Iš esmės mokinio savivertę formuoja mokytojas. Tačiau neignoruokite klasėje susiklostančių santykių. Taigi visa aplinka taip pat turi įtakos vaiko raidai.
Toliau darbas dėl vaiko savivertės formavimo yra visiškai pavestas mokytojui. Jis neturėtų ignoruoti vaikų, kurie dar negali įrodyti savęs. Studentui reikia padėti tokioje situacijoje, pastūmėti jį į įvairių problemų sprendimus.
Psichologo darbas mokykloje yra labai svarbus. Šis asmuo turėtų stebėti situaciją visoje klasėje ir kiekvieno mokinio asmenybės raidą atskirai.
Šiuo atveju psichologas praleidžia daug aktyvių žaidimų, bendrų pokalbių, popamokinių valandų, panardina vaikus į nestandartines situacijas, kad jie galėtų parodyti savo sugebėjimus ir save.
Geras problemų sprendimas yra visos klasės žygis į konkrečias vietas ar gamtą. Kiekvienam vaikui suteikiama užduotis, kurią turi atlikti. Bet jei vaikui kažkas neišeina, tada jo nebarkite. Priešingai, vaikas laukia pagalbos ir palaikymo. Turime surinkti klasę ir pakviesti juos padėti nesėkmės sulaukusiam vaikui. Svarbiausia įskiepyti jam įsitikinimą, kad jei įdėsite pakankamai pastangų, jam pasiseks.
Be to, tokiuose renginiuose vaikai vienijasi, tampa artimesni vienas kitam, suranda bendras temas ir pradeda bendrauti. Mokytojui reikia dažniau organizuoti įvairius renginius, kad sutelktų komandą. Tada studento savivertė taps adekvati.
Jei kolektyve esantis vaikas yra žeminamas, įžeidžiamas, jam neleidžiama vystytis ir reikštis, tai jis menkai vertina save. Bet jei vaikas giriamas per daug, tada savivertė tampa aukšta, o kartais ir neobjektyvi. Tokie vaikai tampa lyderiais, nes jie save laiko ypatingais, o likę mokiniai tampa sekėjais, kai jie seka savo lyderiu.
Tokia situacija neturėtų būti leidžiama. Studento įsivertinimas turi būti adekvatus. Nepriimtina, kad jis sumenkina savo sugebėjimus ar juos perdeda. Jei taip atsitiktų, tada vaikas turėtų būti išsiųstas pokalbiui su mokyklos psichologu.
Būtina ištaisyti šią situaciją pradžioje, kai vaikas vis dar eina į dialogą. Vėliau pakeisti situaciją bus beveik neįmanoma.
