Remiantis nuviliančiais UNICEF duomenimis, vaikai nuo 2 iki 6 metų praleidžia daug daugiau laiko žiūrėdami televizorių nei su savo tėvais. Pasirodo, kad elektroninė „dėžutė“tam tikra prasme pakeičia vaiko tėvą ir motiną. Ar tai gerai ir kiek laiko jūsų vaikas turėtų praleisti žiūrėdamas televizorių?
Kalbant apie vaikus iki dvejų metų, pediatrai čia gana kategoriški: nežiūri televizoriaus. Šiame amžiuje vaiko smegenys dar tik formuojasi, o ekrane mirgančios nuotraukos gali labai pakenkti vaikui. Kartais tėvai nesureikšmina fakto, kad vaikas sėdi šalia ekrano, teigdamas, kad jis vis tiek nieko nesupranta. Tiesa, vaikas nesupras tos ar kitos programos prasmės, tačiau iš ekrano sklindančios emocijos tikrai pagaus. Rezultatas gali būti per didelis jaudulys, košmarai, nuotaikos ir pykčiai.
Trečiaisiais gyvenimo metais vaikas jau daug ką supranta, tačiau nesugeba atskirti realybės nuo išgalvotų įvykių, rodomų ekrane. Leidimas jam nekontroliuojamai sėdėti prie televizoriaus gali sukelti faktą, kad vaikas „įstrigo“iliuzijų pasaulyje. Todėl nepalikite kūdikio vieno prie televizoriaus, net jei jis žiūri visiškai nepavojingą animacinį filmą. Paaiškinkite jam, kas vyksta nuolat, ir būtinai apribokite žiūrėjimo laiką iki valandos ar pusantros.
Karikatūrų žiūrėjimą galite paversti vaiko kalbos raidos pamokomis, jei paprašysite jo pasakyti, koks buvo animacinis filmas, kas vaikui patiko ir kas ne, kokie buvo personažų vardai, kaip jie atrodo ir pan. Galite žaisti su vaiku ir pakviesti jį sugalvoti tą, ką jis matė. Tačiau nepersistenkite tokių žaidimų, kad jie nesukeltų nervinių ligų.
Maždaug 4 metų vaikas jau žino, kad tai, kas vyksta ekrane, yra tik fikcija. Šiame amžiuje galite šiek tiek padidinti laiką, praleistą prie televizoriaus, iki dviejų valandų per dieną. Būtinai patikrinkite, ką žiūri jūsų vaikas. Jis, be abejo, jau supranta, kad visa tai nėra tikra, tačiau tai, ką jis mato, gali stipriai traumuoti vaiko psichiką.
Šiame amžiuje kartu su vaiku galite tęsti kalbos raidos užsiėmimus: leiskite jam toliau perpasakoti jums savo mėgstamus animacinius filmus, pasidalinti įspūdžiais. Būtinai paaiškinkite savo vaikui, kam skirta reklama. Tiksliau pasakykite jiems, kad nereikia pirkti visko, ką jie siūlo. Kai kurios reklamos rūšys netgi gali būti naudingos: pavyzdžiui, kadrus, kuriuose tie patys vaikai valosi dantis arba plauna rašiklius muilu ir vandeniu, galima išmokyti kūdikį rūpintis savimi.
Statydami vaiką prie ekrano, visada atsiminkite, kad tik nuo jūsų priklauso, koks televizorius jam taps: geras draugas ar žiaurus priešas, ir būkite apdairūs.
