Gyvenimas susideda ne tik iš šviesių, džiaugsmingų įvykių. Žmonės turi spręsti problemas, bėdas ir sielvartą. Pavyzdžiui, dėl artimo žmogaus mirties. Ką daryti, jei po mylimo vyro mirties moteris negali nusiraminti?
Nurodymai
1 žingsnis
Tvarkytis su sielvartu nėra lengva, ypač pažeidžiamiems, lengvai įsimenamiems žmonėms. Kartais jie taip sunkiai išgyvena artimo žmogaus mirtį, kad gali smarkiai prislėgti. Kad taip neatsitiktų, artimieji ir draugai turi padėti jiems susidoroti su sielvartu.
2 žingsnis
Patirtis, psichinės kančios dėl artimo žmogaus praradimo yra normalus ir natūralus reiškinys. Būtų keista, jei našlė negedėtų mirusio vyro, ypač jei jis ją mylėjo ir ja rūpinosi. Tačiau praėjus kuriam laikui, nuslūgus skaudžiausioms emocijoms, reikia padėti sielvartaujančiai moteriai palaipsniui pradėti grįžti prie įprasto gyvenimo būdo.
3 žingsnis
Draugai ir artimieji turėtų subtiliai, bet atkakliai jai įskiepyti: ašarų ir rūpesčių nieko negalima ištaisyti. Tai, kas įvyko, yra baisu, tačiau neįmanoma sugrąžinti mirusio žmogaus į gyvenimą. Moters kančios nepadės mirusiam sutuoktiniui, ir ji tikrai bus stipriai pakenkta. Ne veltui daugelis gydytojų sako: „Visos ligos yra nuo nervų“.
4 žingsnis
Jokiu atveju neturėtumėte nuolat gailėtis našlės, lieti ašaras su ja sakydamas: "Oi, kodėl tau tokia nelaimė!" Tai leidžiama tik pirmosiomis dienomis po sutuoktinio mirties, kai emocijos yra stipriausios ir skaudžiausios. Ir vėlesniu laikotarpiu tokia užuojauta tik paskatins moterį į depresiją.
5 žingsnis
Bendraujant su našle nereikėtų kalbėti apie mirusįjį, prisiminti, koks jis buvo geras sutuoktinis. Tokia kalba yra tarsi druska žaizdai gedinčiai moteriai. Užtat reikia visais įmanomais būdais stengtis atitraukti ją nuo tokių prisiminimų, kuo nors domėtis, bandyti sulaukti teigiamų emocijų. Draugai dažnai turėtų ją pakviesti į pasimatymus kavinėse, parduotuvėse, grožio salonuose, fitneso klubuose. Turime primygtinai reikalauti, kad našlė bent trumpam išvyktų kažkur toli nuo tų vietų, kur viskas primena jos buvusį vyrą. Idealiu atveju - užsienio gastrolėse, kur bus daug naujų įspūdžių.
6 žingsnis
Nereikėtų imtis iniciatyvos pristatant ją vienišiems vyrams. Našlė gali būti labai įžeista, pikta, laikydama tai nepagarba mirusiojo atminimui. Užtat reikėtų nepastebimai, subtiliai vesti ją į mintį, kad po vyro mirties ji neturėtų nutraukti savo asmeninio gyvenimo.
7 žingsnis
Jei našlei reikia pagalbos, ji turi būti suteikta, tačiau neperžengiant ribų. Jums nereikia visiškai atleisti jos nuo namų darbų, imtis visų jos problemų sprendimo būdų. Juk kuo daugiau laisvo laiko ir energijos turi sielvartaujanti moteris, tuo dažniau ji prisimins savo sutuoktinį su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Nenuostabu, kad jie sako: „Darbas geriausiai atitraukia nuo sielvarto“.
