Dauguma šiuolaikinių tėvų bando užmegzti draugiškus santykius su savo vaikais. Deja, vaikai ne visada stengiasi būti sąžiningi kalbėdami su tėvais, todėl yra protinga, kad tėvų reakcija į vaikų melą gali būti per daug emocinga.
Faktas yra tas, kad suaugusieji bijo vaikų melo pasekmių. Jie mano, kad bet koks melas yra pasitikėjimo praradimo pasekmė, ir dažniausiai taip yra. Natūralu, kad tėtis ir mama bijo, kad jų vaikas išaugs apgaulingu ir nelabai padoriu žmogumi, todėl stengiasi visais įmanomais būdais atpratinti vaiką nuo melo. Kokius metodus galima laikyti veiksmingais ir kurių niekada nereikėtų naudoti?
- Visada turėtumėte pradėti nuo savęs. Vaikas turėtų matyti, kad niekada jo neapgaudinėjate ir bandote būti sąžiningas su juo bet kokioje situacijoje. Patikėkite, daugelis vaikų jaučia melą, net jei jie nesako, kad pagavo tave melu. Vaikai dažnai žiūri į savo tėvus, todėl asmeninis pavyzdys visada yra vienas efektyviausių auklėjimo būdų.
- Jokiu būdu nebandykite užduoti vaikui klausimų, kuriais siekiama atskleisti jį melo metu. Šis teiginys tinka tiek labai mažiems vaikams, tiek paaugliams. Negalite išprovokuoti žmogaus meluoti, kad jį už tai nuteistumėte, ir tada nubausti.
- Norėdami pratinti vaiką, paauglį ar net suaugusį meluoti, pabandykite atsisakyti visiškos kontrolės bendraudami su juo. Bet kuriam asmeniui turėtų būti suteikta tokia veiksmų laisvė, kuri atitiktų jo amžių. Net mažiausias vaikas jau yra žmogus, o tai reiškia, kad jis turi teisę į savo paslaptis. Jei matote, kad vaikas nenori su jumis kažko aptarti, neturėtumėte jo spausti.
- Vaikai dažnai nesako tėvams tiesos vien dėl to, kad bijo galimo bausmės. Jei norite būti sąžiningas su jumis, pabandykite juos palaikyti bet kokioje situacijoje - net jei suprantate, kad kaltė tenka tik vaikams. Tiek mažylius, tiek paauglius reikėtų skatinti sakyti tiesą. Kad ir kokia nemaloni būtų informacija, vaikas neturėtų bijoti ją jums perduoti.
- Jokiu būdu neturėtumėte kabinti žmonių etikečių - jei žmogus, nesvarbu, ar tai būtų suaugęs, ar vaikas, melavo vieną kartą - tai nereiškia, kad jį galima vadinti melagiu ir nesąžiningu žmogumi. Tokios stigmos negalima pakabinti net ant suaugusio žmogaus, turinčio visiškai susiformavusią psichiką, vaikui toks požiūris iš viso bus rimtas stresas.
