Mąstymas yra psichinis netiesioginio ir apibendrinto objektyvios tikrovės atspindėjimo procesas. Mąstymas skiriasi nuo visų kitų pažinimo procesų tuo, kad subjektyviai ar objektyviai jo rezultatas tampa naujomis žiniomis.
Mąstymo kaip atskiro psichinio proceso išskyrimas yra labai sąlyginis - jis persmelkia visus kitus pažinimo procesus: suvokimą, dėmesį, atmintį. Bet jei visi kiti procesai yra susiję su jutiminiu daiktų ir tikrovės reiškinių atspindžiu, tai mąstymas atskleidžia jų tarpusavio ryšius, kurie nėra duoti tiesioginiame jutiminiame suvokime. Sensorinio suvokimo rezultatas yra vaizdas, koreliuojantis su konkrečiu objektu, mąstymo rezultatas yra sąvoka, apibendrintas visos objektų kategorijos atspindys.
Yra įvairių mąstymo lygių. Pradinis lygis - praktinis mąstymas, suskirstytas į vizualiai efektyvų ir vaizdinį-figūrinį. Vizualiai efektyviam mąstymui būdingas psichinių užduočių sprendimas sąveikos su realiais daiktais procese. Tai yra pats pirmasis mąstymo tipas, kuris susiformuoja vaikui.
Vaizdinis-vaizdinis mąstymas nebėra „pririštas“prie realių daiktų, bet sąveikauja su jų vaizdais, kurie saugomi operatyvinėje ir ilgalaikėje atmintyje.
Abi praktinio mąstymo rūšys jų embriono būsenoje taip pat yra atstovaujamos aukštesniųjų gyvūnų. Teorinis mąstymas yra aukštesnis lygis, būdingas tik žmonėms. Ji skirstoma į vaizdinę ir konceptualiąją.
Teorinis vaizdinis mąstymas, kaip ir vizualiai efektyvus mąstymas, veikia atmintyje saugomus vaizdus. Pagrindinis skirtumas nuo vaizdinio veiksmo mąstymo yra tas, kad vaizdai yra ištraukiami iš ilgalaikės atminties ir yra kūrybiškai transformuojami. Toks mąstymas vaidina svarbų vaidmenį menininkų, rašytojų ir kitų meno žmonių veikloje.
Jei teoriniame vaizdiniame mąstyme vis dar yra ryšys su suvokimo vaizdais, tai konceptualiame mąstyme jis, jei ne visiškai prarastas, tada tampa labai tarpininkaujamas. Teorinis mąstymas veikia ne vaizdais, o sąvokomis. Pačios sąvokos taip pat yra mąstymo rezultatas: atmintis išlaiko daugelio panašių objektų vaizdus, mąstymas nustato jų bendrus bruožus, kurių pagrindu gimsta apibendrintas objektų klasės žymėjimas. Žodis yra sąvokos išraiška, todėl teorinis mąstymas neįmanomas be kalbos.
Sąvoka gali būti labiau apibendrinta. Pavyzdžiui, žodis „katė“apibendrina visas kates, kurias žmogus kada nors yra matęs ar gali matyti, tačiau vis dėlto šis žodis leidžia mums įsivaizduoti tam tikrą konkrečią katę, kurią žmogus kadaise ir kažkur suvokė juslėmis. „Gyvūno“sąvoka turi didesnį apibendrinimo laipsnį: nėra „gyvūno apskritai“, jo neįmanoma pamatyti, tačiau tai netrukdo konceptualiam mąstymui veikti su šia sąvoka.
Taigi teorinis konceptualus mąstymas yra tikrovės atspindys, abstrahuotas nuo konkrečių vaizdų, ir yra aukščiausia mąstymo forma.
