Šeima yra gyvenimo pagrindas, ugdymas ir pirmųjų jaunų žmonių įgūdžių, idėjų apie aplinkinį pasaulį formavimas. Nuo šeimos priklauso ne tik vaiko gyvenimo lygis, išsilavinimas ir intelektas, bet ir jo tolesnis egzistavimas.
Šeima veikia visas vaiko gyvenimo sritis, būtent jos dėka žmogus užauga ir tampa klestinčiu bei sėkmingu savo šalies piliečiu, arba lieka nepatenkintas savo gyvenimu. Šeima uždeda žmoguje dvasinių vertybių, moralės sampratą, kas gyvenime yra svarbiausia ir ko reikia siekti. Būtent ji formuoja žmoguje grožio sampratą, moko jį mylėti ir rūpintis.
Šeimos įtaka
Visais laikais būtent šeima buvo žmogaus tvirtovė, vieta, kur jis galėjo pasijusti savimi, būti apsaugotas, pasidalinti džiaugsmu su savo šeima. Šeima yra gana uždara visuomenės dalis, gimdamas vaikas pirmaisiais gyvenimo metais paprastai neperžengia šio pasaulio ribų. Ir viskas, ko vaikas išmoksta šeimoje, lieka su juo visą gyvenimą, nes iki 3 metų jo smegenims būdingos žinios ir sąvokos dažniausiai lemia jo būsimą esmę. Taigi, susidūręs su smurtu ir žiaurumu, vaikas tokį suaugusiųjų elgesį supras kaip įprastą, galbūt jam net į galvą neateitų skųstis tėvais, nes jis nežino jokio kito požiūrio. Užaugęs toks vaikas tampa slaptu, jo elgesyje dažnai būna vidinės baimės ir atsargumo motyvai. Bet jis gali užaugti ir pats virsti tironu, kuris kankins savo vaikus ir artimuosius.
Kita vertus, jei vaikas savo tėvų elgesyje matė tik teigiamą vyresniųjų požiūrį, palaikymą, pagarbą, ugdymą ne jėga, bet žodžiu, toks vaikas atneš supratimą, kaip elgtis su kitais žmonėmis, su savo artimaisiais iki pilnametystės. Vaikas kopijuoja suaugusiųjų elgesį ir požiūrį, kūdikystėje ir jaunystėje tai vyksta nesąmoningai, o vyresni vaikai jau gana sąmoningai laikosi įpročių, kurių buvo mokomi šeimoje. Todėl elgesio lygmeniu šeimos ugdymas suteikia pradžią būsimiems vaiko santykiams su pasauliu.
Šeimos pakeitimas
Kas nutinka vaikui, kai jis neturi šeimos? Tada ši sąvoka niekur nedingsta, tiesiog kiti pradeda veikti kaip šeimos santykiai - tarp pedagogų ir vaikų namų auklėtinių, tarp globėjų šeimos narių ar gatvės draugų. Bet kokiu atveju žmogus bando surasti šeimai pakaitalą, jausti artimą ryšį bent su kuo nors. Tada šis asmuo ar grupė suformuos vaiko asmenybę, paveiks jo žinias, auklėjimą, gebėjimą užmegzti santykius su pasauliu. Savaime suprantama, kad tokie santykiai niekada negali būti visaverčiai: nei auklėtojai vaikų namuose, nei nepilnavertė šeima, jau nekalbant apie draugus, negali pakeisti šeimos santykių vertės ir artumo žmogui. Todėl tokių vaikų psichikoje dažniausiai atsekami pažeidimai: vaikas tampa labiau uždaras, užsispyręs, žiaurus ar kartais turi keistą moralės ir etikos idėją.
