Norėdamas įsiminti savanoriškai, žmogus stengiasi tikslingai. Tam reikia susikaupti ir pakartoti informaciją. Jei informacija neįdomi, mažai tikėtina, kad ilgai išliks ilgalaikėje atmintyje.
Kas yra savanoriškas įsiminimas
Savanoriškos atminties darbas yra glaudžiai susijęs su savanorišku dėmesiu. Jei nevalingas dėmesys pats krypsta į įdomius dalykus ir situacijas, savanoriškas dėmesys turi būti nukreiptas pats. Savanoriško įsiminimo sėkmė daugiausia priklauso nuo gebėjimo susikaupti, taip pat svarbu teisinga motyvacija. Šiam procesui palengvinti, norint savanoriškai įsiminti, buvo sugalvota daugybė mnemoninių metodų. Pavyzdžiui, pastatyti žodį iš daugelio sąvokų, kurias reikia atsiminti, pirmųjų raidžių.
Savanoriškai įsimindamas žmogus turėtų aiškiai žinoti, kam jam reikalinga informacija, jis turi nusistatyti savo požiūrį. Kai kurie mokslininkai mano, kad nevalingai įsimenant, taip pat yra požiūrių, tik jie neįsisąmoninami. Savavališkos atminties nustatymai gali būti pateikti visai arba dalinei, tiksliajai arba apytiksliai, trumpalaikei ar ilgalaikiai atminčiai. Žmogus mokosi suteikti sau šias nuostatas, pradedant nuo pradinės mokyklos amžiaus.
Pateikiant atminties tikslumą, jie paprastai medžiagą skaito labai paviršutiniškai, nesigilindami į prasmę. Reprodukcijos metu būdingas noras „pamatyti“išmoktą fragmentą atmintyje, nes tam žmogus gali užsimerkti. Kartais įsimenama medžiaga yra emociškai prisotinta, kad būtų lengviau ją suprasti ir įsisavinti. Jei instaliacija pateikiama dėl reprodukcijos išsamumo, dėmesys skiriamas ne atskiroms medžiagos dalims, bet jų tarpusavio santykiams. Reguliarus kartojimas yra svarbus ilgalaikiam įsiminimui.
Savavališkos atminties veikimo ypatybės
Savanorišką įsiminimą įtakoja medžiagos įsiminimo sąlygos ir individualios atmintuko savybės. Emocinio požiūrio ir susidomėjimo buvimas, taip pat medžiagos sudėtingumo laipsnis. Įsiminimo motyvai, kurie motyvuoja žmogų, taip pat yra skirtingi. Pavyzdžiui, motyvai gali būti pagyrimai ar galimybė laimėti konkursą.
Savanoriškas įsiminimas vyksta taip. Pirma, yra suprantama medžiaga, suprantama jos pagrindinė mintis. Turite pabandyti kuo ryškiau pateikti tai, ką perskaitėte, vaizdų pavidalu. Tai būtina norint užmegzti ryšį tarp skaitymo dalių. Lygiagrečiai nauja informacija lyginama su patirtimi ir turimomis žiniomis. Anksčiau nežinomas sulaukia daugiausia dėmesio. Po to susiformavusių asociacijų seka yra įsimenama ir fiksuojama atmintyje kelių pakartojimų pagalba.
