Daugelis tėvų mano, kad jei jų vaikas jau moka skaityti ir rašyti, jis yra visiškai pasirengęs mokyklai. Iš tikrųjų tai netiesa. Kiekvienas vaikas yra individualus, iš kelių požymių galima nustatyti, ar konkretus vaikas yra pasirengęs mokyklai.
Nurodymai
1 žingsnis
Prieš skirdami vaiką į pirmą klasę, įvertinkite jo fizinį pasirengimą ir sveikatą. Ugdymas mokykloje apima didelę fizinę ir psichologinę įtampą, todėl jei vaikas yra silpnas, dažnai serga ir turi kokių nors lėtinių ligų, mažai tikėtina, kad jis galės lankyti užsiėmimus be nedalyvavimo. Vadinasi, jis mokysis daug prasčiau nei klasės draugai. Vaikams, turintiems rimtų sveikatos problemų, teikiamos specialios ugdymo formos.
2 žingsnis
Ypatingą dėmesį skirkite vaiko intelektualiniam pasirengimui mokyklai, o tai reiškia, kad jis turi tam tikrų įgūdžių, pavyzdžiui, gebėjimą analizuoti, apibendrinti, palyginti ir klasifikuoti. Tuo pačiu metu vaikas, einantis į pirmą klasę, neturi mokėti rašyti ir skaityti. Daug svarbiau išmokyti ikimokyklinuką samprotauti, logiškai mąstyti ir kompetentingai perpasakoti tai, ką girdėjo.
3 žingsnis
Parengtas mokyklai vaikas turi teigiamą požiūrį į darbą ir bendradarbiavimą su savo bendraamžiais, klasės draugais ir suaugusiaisiais, kurie patenka į mokytojo mentoriaus vaidmenį. Jis žino, kaip elgtis kartu su kitais žmonėmis, pasiduoti ir prireikus net paklusti. Paprastai vaikai, įpratę prie bendravimo būdo ypatumų ir tam tikrų mokytojų reikalavimų, pradeda rodyti aukštesnius ir stabilesnius mokymosi rezultatus. Todėl dažni judesiai ir dėl to ikimokyklinių įstaigų pasikeitimas neigiamai veikia vaiko socialinio pasirengimo mokyklai formavimąsi.
4 žingsnis
Pasirengęs mokyklai vaikas supranta, kad jo laukia ne tik pramogos, bet ir sunkus darbas, kurį sudaro tam tikros disciplinos, mokyklos tvarkaraščio ir programos laikymasis bei reguliarus namų darbų atlikimas. Norėdami išugdyti savo vaiko norą mokyklai, dažniau patikėkite jam įvairias svarbias užduotis.
5 žingsnis
Prieš priimant sprendimą dėl vaiko priėmimo į mokyklą, labai svarbu įvertinti jo motyvacinį pasirengimą mokytis. Paprastai tai yra jaunesnių vaikų stebėjimo apie vyresnių vaikų ugdymo procesą ir rezultatus akimirkos. Todėl šeimoms, kuriose auga keli skirtingo amžiaus vaikai, labiau pasiseka formuojant motyvacinį pasirengimą.
