Kiek norėtųsi pateisinti pavydžius žmones, deja, pavydas neturi nieko bendro su meile, nes pilnaverčiai dviejų žmonių santykiai visų pirma yra pasitikėjimas vienas kitu.
Jei žmogus bando kontroliuoti kiekvieną savo pusės žingsnį, tai pasako tik viena: jo savivertė labai menka, jis net nemyli savęs ir netiki, kad kažkas gali jį mylėti. Jei žmogus nėra patenkintas savimi, jis gali to net nežinoti. Tačiau nepasitenkinimas apims visus aplinkinius, o gyvenimas šalia tokio žmogaus yra nepakeliamas sveikam žmogui.
Žemą savivertę turintis asmuo siekia savęs įtvirtinti - paprastai kitų sąskaita. Ir jis tai daro vienu ar keliais iš šių būdų:
- Nuolatinė kontrolė. - Kada, su kuo, kur, kodėl, kada grįšite? - šie klausimai bus užduodami daug kartų kasdien. Ir pats nemaloniausias dalykas, net jei jūs patinkate šio asmens paranoją ir pateikiate vaizdo reportažus apie tai, kas įvyko tuo metu, kai nebuvo pusės, „kontrolierius“vis tiek graužs abejones, jis nenustos laukti laimikio.
- Užmaskuotas pažeminimas. Norėdamas kažkaip pakilti į akis, žmogus įžeis ir pažemins savo sielos draugą, ir tai bus daroma paliečiančia veido išraiška ir dideliu švelnumu, pavyzdžiui: „Kur tu be manęs, toks bejėgis kvailys! Tu pats nieko negali padaryti! “Glostydama nugarą ir šypsodamasi. Šio reiškinio pavojus yra tas, kad turėdamas pakankamai ilgą tokio pobūdžio pasiūlymą, žmogus iš tikrųjų pradeda tikėti, kad be stipresnio ir protingesnio partnerio jis visiškai nieko negali. Pažeminančiam žmogui atleidžiamos visos klaidos, o apmaudo jausmas pažemintiems suvokiamas kaip kažkas nusikalstamo.
- Atviras dvasinis ir fizinis smurtas. Visi konfliktai sprendžiami svariais argumentais, dažni nuolatiniai atviri įžeidimai. Tuo pačiu metu pusę tirono laiko aplinkybės, kurios tariamai užkerta kelią išsiskyrimui - vaikai ar materialūs klausimai. Tiesą sakant, nuolat kentėdamas žmogus pasireiškia savo mazochistine prigimtimi. Jis nekenčia savęs ir nemato nieko smerktino neapykantoje, be to, suvokia tai kaip pelnytą bausmę ir netgi yra dėkingas savo kankintojui už teisingumo vaidmens prisiėmimą.
Pavydas yra pirmasis pavojaus varpas. Negalima to laikyti meilės apraiška. Priešingu atveju vėlesni santykiai rizikuoja tapti tikru pragaru. Jei pavydus žmogus turi polinkį į mazochizmą, jis bus įstrigęs ir jiems bus nepaprastai sunku nutraukti kančią sukeliančius santykius. Jei nepasitikėjimas, pasireiškiantis pavydu, žmogaus neįžeidžia, jis turi rimtų priežasčių paklusti savęs patikrinimui dėl žemos savivertės. Galbūt reikalinga psichologo pagalba.
Paprastai žmonės, linkę nekęsti savęs, to net nežino. Bet jei žmogus patiria nuolatinį kaltės jausmą, nepasitenkinimą savo gyvenimu ir viskuo, kas jame vyksta, smerkia beveik visus aplinkinius - šis žmogus realiai atmeta savo asmenybę. Ir šiam žmogui labai didelė tikimybė tapti jį tariamai mylinčio tirono auka.
Norint išsiugdyti pasitikėjimą savimi ir tinkamai įvertinti save bei pasaulį, reikės rimto darbo su savimi. Gerai rūpestingai, sėkmė yra tikra. Juk tik žmogus, suvokiantis save tokį, koks jis yra, ar šiek tiek nepatenkintas savimi, bet užsiėmęs savęs tobulinimu be nuolatinio smerkimo, gali būti laimingas santykiuose su kitu pilnaverčiu asmeniu.
