Skyrybos yra rimta tragedija kiekvienos šeimos gyvenime. Skyrybos vaikams tampa tikra katastrofa. Vaikui, kuris tik formuoja vertybių sistemą ir meilės idėją, tai yra tikras žlugimas, rimta psichologinė trauma. Vaikas išsigandęs, pyksta ir visiškai nesupranta, kaip gyvens toliau.
Didžiąja dalimi vaiko atsparumas stresui ir psichologinis lankstumas priklauso nuo jo amžiaus. Vaikai iki 6 metų išgyvena skaudžiausią šeimos iširimą, nes jų sveikos psichoemocinės raidos pagrindas šiuo laikotarpiu yra stabilumas ir pasitikėjimas savimi.
Kaip suaugusieji gali padėti vaikams įveikti stresą?
- Kūdikiai iki 1, 5 metų, savaime suprantama, dar nesuvokia, kas vyksta, tačiau jiems perduodamas tėvų nervingumas ir nemalonumas. Jie tampa ašaringesni, irzlesni, gali sutrikti miegas. Vaikui padės maksimaliai laikytis įprastos dienos tvarkos. Turėtumėte kuo dažniau paimti vaiką ant rankų, apkabinti, tada jis galės jaustis apsaugotas.
- 1, 5–3 metų vaikai labai sunkiai išgyvena šeimos gyvenimo pokyčius. Šiame amžiuje visas pasaulis jiems yra šeima. Kad ir kaip tėvai jiems aiškintų, jie negali suprasti, kodėl tėčio ar mamos nebėra šalia. Dažnai vaikai tampa labai nervingi, gali būti vėluojama vystytis. Kad vaikas kuo lengviau susidorotų su situacija, tėvai, kaip ir anksčiau, turėtų dalyvauti vaiko gyvenime, kiek įmanoma išlaikydami savo įprastą gyvenimo būdą.
- Vaikų nuo 3 iki 6 metų amžiaus grupė dar negali suprasti tikrųjų tėvų išsiskyrimo priežasčių. Labai tragiška, kai vaikai mano, kad skyrybos įvyko būtent dėl jų. Vaikus gali persekioti tamsaus, neramaus miego baimė. Jiems bus lengviau, jei tėvai išsiskirs draugiškomis sąlygomis, o jie patys nebus užsitęsę depresijos. Daugelis tėvų daro rimtą klaidą, kai pradeda dalytis savo jausmais su sūnumi ar dukra ar pyktį ima ant vaikų. Tėvams geriausia apsilankyti pas psichologą ir nuvesti vaiką pas vaikų specialistą.
- Vyresni vaikai nuo 6 iki 11 metų jau gali suprasti tėvų skyrybų priežastis ir prasmę. Šiame amžiuje vaikai pradeda bijoti prarasti artimuosius, būti vieniši. Jie tiki, kad gali padėti savo tėvams vėl tapti šeima, gali tam imtis tam tikrų veiksmų. Šiuo metu tėvai turėtų užmegzti draugiškus santykius, neįtraukti kivirčų ir abipusių kaltinimų esant vaikams. Kiekvienas iš tėvų turėtų praleisti kuo daugiau laiko su savo vaikais, domėtis jų mintimis ir jausmais bei vaikščioti su jais. Naudinga organizuoti pramogines keliones ir naujus bendrus pomėgius.
Nepriklausomai nuo tėvų santykių, svarbiausia, jei jie jau turi vaikų, pirmiausia pagalvokite apie juos. Juk vaikai tikrai nėra kalti dėl to, kas vyksta tarp suaugusiųjų.
