Visuotinai žinoma, kad tėvų skyrybos vaikams kelia didžiulį stresą. Tyrimai parodė, kad vaikams, kurių mama ir tėtis išsiskyrė, mokykloje sekasi vidutiniškai mažiau. Be to, jie dažnai turi problemų dėl socializacijos ir galimybės užmegzti draugystę su bendraamžiais. Be to, vaikus iš vienišų tėvų kur kas dažniau kenčia liūdesys, baimės ir vienišumo jausmas.
Mokslininkai padarė šias išvadas, ištirdami 4 metų ir vyresnius vaikus. Iš viso tyrime dalyvavo daugiau kaip 3, 5 tūkstančiai kūdikių.
Vaikams, patyrusiems tėvų išsiskyrimą, akademiškai sekasi mažiau. Dažniausiai kenčia jų gebėjimas mokytis tiksliųjų mokslų, ypač matematikos: vaikai iš nepilnų šeimų vidutiniškai rodo blogiausius algebros ir geometrijos testų rezultatus.
Be to, jie dažniau nei jų bendraamžiai iš pilnų šeimų patiria nerimo, baimės ir nepasitikėjimo savimi jausmus. Dėl žemos savivertės ir kitų psichologinių problemų tokiems vaikams sunkiau rasti bendrą kalbą su bendraamžiais ir užmegzti draugystę. Tai dar labiau pablogina jų psichinę būseną: išsiskyrusių tėvų vaikai dažnai kenčia nuo vienatvės.
Mokslininkai mano, kad problemų kyla dėl to, kad vaikai nevalingai priversti stebėti konflikto, apimančio tėčio ir mamos santykius, raidą. Tėvai kaltina vieni kitus dėl įvairiausių problemų ir bėdų, dažnai skandalų. Vaikas „traukiamas“šen bei ten, dėl to nukenčia jo sugebėjimas rasti savo vietą visuomenėje, atsiranda netikrumo ir nerimo jausmas, dingsta pasitikėjimas pasauliu ir artimiausia aplinka.
Įpilama kuro į tėvo ar motinos ugnį ir depresiją, kuri beveik neišvengiamai „padengia“buvusius sutuoktinius po skyrybų. Be to, vienišų tėvų šeimos dažnai patiria finansinių sunkumų.
