Žmonės savo gyvenime dažnai dėvi kaukes ir vaidina vaidmenis. Vienas ir tas pats asmuo skirtingomis aplinkybėmis ir su skirtingais žmonėmis gali pasireikšti iš skirtingų pusių. Kartais žmogus taip sutaria su tam tikru vaidmeniu, kad tai tampa tipišku jo elgesio modeliu. Tai gali būti gelbėtojo, agresoriaus, aukos ir kt. Vaidmuo. Aukos elgesys visuomenėje yra gana įprastas.
Kaip elgiasi aukos
Asmenį, kurio elgesys auka, lengva atpažinti. Paprastai tai užtrunka šiek tiek laiko. Nors, be abejo, skirtingi žmonės tokį elgesį gali turėti nevienodai - kažkam jis aktyvuojamas tik sunkiose situacijose, tačiau kažkam tai yra gyvenimo būdas.
Tipiška auka visada kažkuo nepatenkinta. Susidaro įspūdis, kad jis turi daug problemų, o iš pradžių aplinkiniams gali kilti net noras kuo nors padėti nelaimingajam. Tačiau po kurio laiko jie pastebės, kad jo gyvenime niekas nepasikeitė, nes žmogus turi nuostabų sugebėjimą iš nieko sukurti naujų problemų. Ir kai kas nors jam siūlo išeitį iš keblios padėties, jis išsamiai paaiškina, kodėl šis sprendimas jam netinka.
Suprantant auką, jo gyvenimas visiškai priklauso nuo aplinkybių ir kitų žmonių, nes jį valdyti yra ne jo galia. Viskas, ką jis gali padaryti, yra prisitaikyti. Juos skatina vidinės nuostatos „Niekas nuo manęs nepriklauso“, „Aš nieko negaliu pakeisti“. Jei jis vis tiek turi stengtis kokioje nors situacijoje ir pakeisti įprastą elgesį, jį apima nerimas ir neviltis. Štai kodėl aukos taip mėgsta atidėlioti ir teisintis.
Aukos elgesio priežastys
Tiesą sakant, aukai patogu gyventi taip, kaip jis gyvena, neišeidamas iš komforto zonos. Jis gali net nesuprasti, kad galėtų lengvai pakeisti savo gyvenimą, jei norėtų ir dėtų tam tikrų pastangų. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jis sąmoningai veda kitus už nosies dėl dėmesio, užuojautos ir nedidelės naudos pagalbos forma. Jis tikrai gali būti nelaimingas ir nuoširdžiai trokšti pokyčių, tačiau kažkas jį visada vargina. Tai gali būti tam tikra psichologinė trauma iš vaikystės ar vėlesnio gyvenimo.
Pavyzdžiui, jei tėvai kritikavo vaiką, nuolat nurodė jam jo klaidas, pasąmonės lygmenyje jame gali būti kaupiamas tikėjimas jo netinkamumu ir nesugebėjimu nieko gerai padaryti. Tapęs suaugęs žmogus, turintis išmokto bejėgiškumo sindromą, dažnai jaučiasi nesėkme, o sunkioje situacijoje refleksiškai pasiduoda ir pradeda panikuoti. Norėdamas kuo rečiau išgyventi pralaimėjimo kartėlį ir bejėgiškumo jausmą, jis gali pasitraukti iš savęs, išvengti atsakomybės ir sunkaus darbo, pasitenkinti vidutinišku gyvenimu.
Auką suvokiantis žmogus gali pakeisti šį neveiksmingą elgesio stereotipą, jei tai suvokia ir bando elgtis naujai pažįstamose situacijose, kaip aktyvus aktorius, o ne kaip pasyvus stebėtojas. Kelis kartus matęs teigiamą jo pastangų rezultatą ir įsitikinęs, kad daug kas priklauso nuo jo, jis galės atsikratyti komplekso. Jei baimės yra labai stiprios, galbūt turėtumėte kreiptis į psichologą.
