Sunku apsieiti be vežimėlio, jei turite mažą vaiką iki trejų metų. Norėdami jį pasirinkti, turite atsižvelgti į daugybę niuansų. Galų gale, jūsų įsigytas modelis nulems, kaip patogu jį valdyti, taip pat tai, kaip patogu bus pačiam vaikui. Renkantis taip pat reikėtų atsižvelgti į ratų skaičių, dydį ir kokybę.
Nurodymai
1 žingsnis
Dažniausiai parduotuvėse siūlomi vežimėliai su keturiais ratais, rečiau - su trimis, tačiau yra ir du, šeši ir net aštuoni. Be to, neįgaliųjų vežimėlių ratai skiriasi dydžiu ir medžiaga - yra poliuretano putplasčio (monolitinio) ir gumos (pripučiamo).
2 žingsnis
Dydis rūpi
Kuo didesnis ratas, tuo geriau. Ratai susidėvi greičiau nei kitos dalys, nes jie sąveikauja su keliu. Dėl kompaktiškumo pageidautina mažų matmenų. Pavyzdžiui, norite įsigyti nendrių vežimėlį, kuris sulankstytas neužims daug vietos - jo ratai turėtų būti maži. Bet dideli ratai užtikrina sklandų važiavimą ir gerą manevringumą, ypač jei jie yra pripučiami. Todėl tuo atveju, kai nereikia taupyti vietos, verta teikti pirmenybę antram variantui.
3 žingsnis
Kiekis yra vienodai svarbus
Daugumoje vežimėlių yra keturi ratai, kurie užtikrina gerą važiavimą sniegu ir smėliu. Žingsniuose viešosiose vietose įrengti dviejų bėgių rampos, sukurtos specialiai keturračiams vežimėliams.
Trijų ratų vežimėliai turi du ratus gale ir vieną priekyje, jie atrodo daug gražiau ir kompaktiškiau nei jų keturračiai kolegos, be to, jie yra manevringesni. Šie vežimėliai gali važiuoti net labai siaurais takais, jei už rankenos pakeliami galiniai ratai. Gana patogu juos stumti tiek ant smėlio, tiek ant sniego, tačiau teks apeiti akmenis, dreifuojančią medieną ir balas. Todėl triratukai geriausiai tinka naudoti mieste.
Yra ir vežimėlių su dviem ratais, nors ir labai retai. Jie yra labai manevringi ir lengvai valdomi, tačiau jei tokio vežimėlio nedėsite ant specialaus stovo, jis nukris atleidus rankeną. Vežimėliai su šešiais ir aštuoniais ratais yra stabiliausi, tačiau jų beveik neįmanoma riedėti ant smėlio ar sniego.
4 žingsnis
Rato tipas
Ratai taip pat skirstomi į pripučiamus ir monolitinius. Vežimėliai su pripučiamais ratais turi geresnį sukibimą, patogiau juos tempti aukštyn laiptais, tačiau tokius ratus teks periodiškai pumpuoti siurbliu, kuris tiekiamas kartu su rinkiniu, arba dviračiu / automobiliu. O jei atsiras punkcija, kamerą teks klijuoti, tam pirmiausia reikės nuimti nuo padangos. Prakiurimai monolitiniams ratams nėra baisūs, tačiau jų amortizuojančios savybės palieka daug norimų rezultatų, o žiemą jie nelabai pasitvirtino.
Kėdžių su monolitiniais ratais priekiniai ratai, kaip taisyklė, gali suktis į kairę ir į dešinę, o tai šiek tiek padidina manevringumą, tačiau purvais keliais tokius vežimėlius sunku valdyti, o žiemą geriau visiškai blokuoti sukimąsi, kad kad neprarastų kontrolės.
