Nėščioms moterims nėštumo metu sutrikus angliavandenių apykaitai, padidėja cukraus kiekis kraujyje. Gestacinis diabetas neigiamai veikia motinos ir vaisiaus būklę, todėl nėščios moters cukraus kiekį kraujyje reikia nuolat stebėti.
Cukrus į nėščios moters organizmą patenka iš angliavandenių turinčio maisto. Sumažėjus suvartojamų angliavandenių kiekiui, iš kepenų išsiskiria gliukozė, kuri būtina nėščios moters organizmo gyvenimui. Kad gliukozė patektų į kraują, reikia hormono insulino, kurį gamina kasa. Jei to nepakanka, tada ląstelės neturi pakankamai gliukozės.
Po 20 nėštumo savaičių hormonų veikimas gali iš dalies blokuoti insulino gamybą, todėl kasa išskiria daugiau insulino. Trūkstant insulino atsiranda nėštumo diabetas.
Nėščių moterų nėštumo diabeto priežastys gali būti įvairios. Tarp rizikos veiksnių yra antsvoris, paveldimumas, amžius virš 25 metų, didelis vaisiaus svoris istorijoje, pasikartojantis persileidimas, negimęs kūdikis, polihidramnionas, vaisiaus apsigimimai ankstesnio nėštumo metu.
Gestacinis diabetas matuojamas nevalgius cukraus kiekio kraujyje. Dėl didelės vertės nėščioms moterims skiriamas specialus testas su gliukozės apkrova. Normali cukraus koncentracija kraujyje nėščioms moterims nevalgius yra 4-5,2 mmol / l, tai yra žymiai mažesnė nei nėščioms moterims.
Didelis cukraus kiekis kraujyje nėštumo metu gali sukelti komplikacijų. Tarp jų: didelis vaisius, nepakankamas kūdikio vidaus organų išsivystymas, hipoglikemija.
Moterims, sergančioms nėštumo diabetu, yra didelė rizika susirgti gestoze (padidėjęs kraujospūdis, edema, sutrikusi inkstų funkcija ir smegenų kraujotaka), šlapimo takų infekcijomis ir priešlaikiniu gimdymu.
Nėščių moterų cukrinio diabeto profilaktikai gydytojas skiria specialią dietą, rizikos grupei priklausančios moterys turi sumažinti saldumynų, riebių, krakmolo vartojimą. Rekomenduojama mankštintis. Jei būklė blogėja, atliekama insulino terapija.
